Labiausiai savo gyvenamuoju rajonu yra patenkinti Senamiestyje, Žirmūnuose ir Naujamiestyje įsikūrę vilniečiai, o daugiausiai pastabų gyvenamajai aplinkai turi Šeškinės, Pilaitės bei Vilkpėdės gyventojai. Sostinės gyventojų pateikti atsakymai leidžia užčiuopti konkrečias priežastis, kodėl jie taip jaučiasi.
Šiuos rezultatus atskleidė „Darnu Group“ įsteigtos kompetencijas darnios aplinkos kūrimui telkiančios„Darnaus miesto laboratorijos“ užsakymu rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Spinter tyrimai“ atlikta apklausa. Jos metu siekta išsiaiškinti Vilniaus miesto gyventojų nuomonę dėl pasitenkinimo savo gyvenamuoju rajonu ir geriausio gyvenamojo Vilniaus rajono suvokimo, prašant atsakyti į trūkumus ir privalumus smulkiai detalizuojančius klausimus.
Senamiestis išsiskiria
Tyrimo metu paaiškėjo, kad Senamiesčio gyventojų pasitenkinimo savo gyvenamąja aplinka rodiklis apklausos metu siekė 9,19 balo iš 10 galimų ir daugiau nei 1,2 balo pranoko bendrą miestiečių vidurkį. Antrąją vietą apklausoje užėmę Žirmūnai surinko 8,51 balo vidurkį, o Naujamiestis –8,47 balo.
Apklausa rodo, kad, žvelgiant apibendrintai, Vilniaus gyventojai gana patenkinti savo gyvenamąja aplinka – bendras pasitenkinimas miesto rajonu, kuriame jie gyvena, vertinamas 7,96 balo iš 10 galimų.
Net mažiausiai savo gyvenamąja vieta patenkinti gyventojai, vertindami įvairias savo rajonų savybes, skyrė įvertinimus tarp 7,38 iki 7,52 balų.
„Galime pasidžiaugti, kad vilniečiams patinka gyventi savo mylimame mieste ir jie džiaugiasi jo privalumais, vertina juos. Tačiau žvelgiant įdėmiau, į akis krenta ir apklausos skaičiai, atskleidžiantys kiekvieno rajono skaudulius ar trūkumus“, – tyrimą komentuoja „Darnaus miesto laboratoriją“ įsteigusios vienos didžiausių šalyje erdves gyvenimui, verslui ir poilsiui kuriančios bendrovės „Darnu Group“ generalinė direktorė Sigita Survilaitė-Mekionienė.
Jos teigimu, apklausos rezultatai rodo, kad visiems vilniečiams kliūna automobilių stovėjimo vietų trūkumas, tačiau daugumos sostinės rajonų gyventojai gerai vertina savo gyvenamosios aplinkos infrastruktūros išvystymą, susisiekimą su kitomis miesto dalimis ir paslaugų pasiūlą.
„Apklausos duomenimis, labiausiai pasitenkinimą arba nepasitenkinimą savo rajonu lemia jo infrastruktūros ir viešųjų erdvių išvystymas, susisiekimo su centru ir kitais rajonais kokybė, o taip pat spūstys ar jų nebuvimas bei automobilio statymo klausimai. Svarbiomis kokybiško gyvenamojo rajono savybėmis patys vilniečiai taip pat įvardijo ir saugumą bei aplinkos tvarkingumą“, – teigia S. Survilaitė-Mekionienė.
Objektyvūs duomenys geriausių sprendimų paieškai
Tai jau antrasis „Darnaus miesto laboratorijos“ projektas, nagrinėjantis urbanistines problemas ir telkiantis skirtingų sričių specialistus diskusijai, konkrečių sprendimų išgrynintoms problemoms spręsti siūlymui bei įgyvendinimui.
S. Survilaitės-Mekionienės teigimu, šių metų socialinės iniciatyvos tikslas – kelti klausimus, kokia turi būti Vilniaus urbanistika, architektūra, infrastruktūra ir sprendimai, kad jie prisidėtų prie pozityvesnės gyventojų ar miesto svečių savijautos ir gyvenimo, neapsiribojant dabartinėmis galimybėmis.
„Atlikdami vilniečių pasitenkinimo savo rajonais tyrimą siekėme nustatyti tas sostinės vietas, kuriose objektyviai labiausiai trūksta kokybiškų urbanistinių sprendimų ar tiesiog didesnio dėmesio vietos bendruomenių rūpesčiams. Tuo pačiu norėjome pakankamai detaliai užčiuopti tas problemas, kurios miestiečiams labiausiai rūpi ir identifikuoti tas konkretaus rajono savybes, kurios jų gyventojus labiausiai džiugina“, – pažymi S. Survilaitė-Mekionienė.
Jos teigimu, Vilnius – sparčiausiai regione auganti sostinė, sukaupusi didelį potencialą nuolat tobulėti, progresuoti. Tačiau augimo energija turėtų būti nukreipiama apgalvotai, priimant sprendimus, kurie kurtų kokybišką aplinką gyventi, dirbti ar ilsėtis visame mieste, prioritetą skirtų tvariems, ilgalaikiams sprendimams.
Pavyzdžiui, tyrimo duomenys rodo, kad net skirtinguose sostinės rajonuose gyvenantiems vilniečiams geras emocijas jų aplinkoje visų pirma kelia atviros erdvės, gamtos intarpai ir šviesa. Ir atvirkščiai – negatyvių minčių šaltiniu tampa spūstys, tamsa ar paprasčiausia netvarka.
„Dabar, turėdami objektyvius duomenis ir matydami aiškius vilniečių prioritetus, pakviesime įvairių sričių ekspertus, mokslininkus ir rajonų bendruomenių vadovus kartu diskutuoti dėl galimų sprendimų, gerinančių gyvenimo kokybę ten, kur jos trūksta“, – atskleidžia S. Survilaitė-Mekionienė.
Geriausiai jaučiasi Senamiesčio gyventojai, bet svajonių rajonas – Žvėrynas
2019 m. lapkritį atliktoje rinkos tyrimų bendrovės „Spinter tyrimai“ apklausoje dalyvavo 1006 sostinės gyventojai.
83 proc. apklaustųjų gyveno daugiabučiuose namuose, o 69 proc. apklausos dalyvių tame pačiame mikrorajone įsikūrę jau daugiau nei penkerius metus. Iš jų 38 proc. gyvenamosios vietos nebuvo pakeitę jau daugiau nei 15 metų, tad savo rajonų problematika didžiajai daliai respondentų gerai žinoma.
Įdomu ir tai, kad paklausti, kokį Vilniaus rajoną laiko geriausiu gyventi, dauguma apklaustųjų įvardijo Žvėryną. Žvėrynas ir Antakalnis apklausoje geriausiai vertinti dėl savo žalumos bei gero susisiekimo ir nedidelio atstumo nuo centro. Tačiau patys žvėryniečiai pagal pasitenkinimą savo gyvenamąja vieta užėmė tik šeštąją poziciją, praleisdami aukščiau ir gyvenančiuosius Naujamiestyje, ir Žirmūnuose, ir Lazdynuose bei Antakalnyje.
Remdamasi apklausos duomenimis, „Darnaus miesto laboratorija“ sukūrė išsamų atskirų Vilniaus miesto mikrorajonų gyventojų nuotaikų barometrą, kurio detalesnį vaizdą visuomenei planuoja pristatyti pavasarį.
