Koronaviruso sukelta pandemija paženklinti jau praėję 2020-ieji metai skaudžiai palietė Lietuvą, o valstybė ir visuomenė gana stipriai nukentėjo nuo tiesioginių ir netiesioginių pandemijos pasekmių, ypač vadinamosios antrosios pandemijos bangos, prasidėjusios 2020 m. rudenį, metu. Mykolo Romerio universiteto (MRU) lektorius, Teisės mokyklos vyr. mokslo darbuotojas dr. Gediminas Valantiejus teigia, kad prasidėjus pandemijai, Vyriausybės nutarimais dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo įsigaliojo ir verslo subjektams pradėta taikyti nemažai veiklos apribojimų. MRU Teisės mokyklos vyr. mokslo darbuotojas apžvelgia mokesčių teisinio reguliavimo tendencijas karantino metu ir atskleidžia, kokių reguliavimo naujovių galime tikėtis 2021 m.
COVID-19 pandemija ir mokesčių teisinis reguliavimas
Tiek dėl šių tiesioginių ribojimų, tiek ir dėl pačių gyventojų (vartotojų) elgsenos pokyčių pandemijos akivaizdoje, krito kai kurių prekių ir paslaugų apyvarta. Itin buvo paveikti atskirų sričių verslai, pavyzdžiui, turizmo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų sektorius, tačiau kartu ir transporto bei logistikos verslai ar net atskiros gamybos ir mažmeninės prekybos sritys.
Atitinkamai, jau pirmosios COVID-19 bangos metu, dar 2020 m. pavasarį, buvo plačiai diskutuojama apie įvairias kompensacines, pagalbos ir kitas valstybės paramos priemones verslui, įskaitant ir priemones, kuriomis buvo siekiama švelninti mokestinę naštą verslui, atidėti ar išdėstyti mokesčių mokėjimą. Tam tikrų iniciatyvų šioje srityje imtasi net ir Europos Sąjungos (ES) lygmeniu. Pavyzdžiui, dar 2020 m. gegužę ES Komisija pateikė pasiūlymus atidėti atskirų ES mokesčių teisės aktų dėl e. komercijos sandorių apmokestinimo PVM bei keitimosi informacija apie tarpvalstybinius susitarimus, galimai turinčius mokesčių vengimo požymių, įgyvendinimo terminus. Taip pat buvo nuspręsta laikinai netaikyti importo mokesčių (muitų, importo PVM) į ES importuojamoms asmens apsaugos priemonėms – kaukėms, pirštinėms, respiratoriams, atskiroms medicininės įrangos rūšims ir pan. Be to, dalis ES valstybių narių, pavyzdžiui, Čekija, Vokietija, Vengrija, Airija, mažino prekių ir paslaugų (ar atskirų jų rūšių) apmokestinimui taikomo pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą (-us).
Šiame kontekste svarbu įvertinti kokiomis teisinėmis priemonėmis į susidariusią situaciją reagavo Lietuvos Respublika ir kokių mokestinės politikos tendencijų mūsų šalyje galima tikėtis 2021 m., vis dar tebesitęsiančios koronaviruso (COVID-19) sukeltos pandemijos antrosios bangos akivaizdoje.
Pirmosios reakcijos į prasidėjusią COVID-19 pandemiją mokestiniai teisiniai aspektai Lietuvoje
Pastebėtina, jog mokesčių teisinis reguliavimas Lietuvos Respublikoje paskelbus karantiną dėl COVID-19 pandemijos pirmosios bangos (nuo 2020 m. kovo) iš karto buvo labiau nukreiptas ne į tiesioginės mokestinės naštos verslui (pvz., mokesčių tarifų) mažinimą. Įstatymų leidėjas ir mokesčius administruojančios institucijos iš esmės orientavosi tik į procedūrinius palengvinimus ir supaprastinimus mokesčių mokėtojams, jų nustatymą ir įteisinimą. Pavyzdžiui, buvo patvirtinti nuo COVID-19 pandemijos nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąrašai, kuriems taikomos mokesčių atidėjimo priemonės. Kartu gana operatyviai buvo keičiamas Mokesčių administravimo įstatymas, numatant galimybę įmonėms bei gyventojams papildomai pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio mokestinės nepriemokos atidėjimu bei išdėstymu (žr. 2020 m. kovo 19 d. įsigaliojusį Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 88 straipsnio pakeitimo įstatymą).
Vis tik šios priemonės nebuvo itin išskirtinės, ypač vertinant jas kitų ES valstybių narių praktikos kontekste. Viena iš priemonių, kuri buvo labiau orientuota į mokestinės naštos palengvinimą, buvo tai, jog 2020 m. birželį. Lietuvos Respublikos Seimas pakeitė gyventojų pajamų apmokestinimui taikomus neapmokestinamuosius pajamų dydžius (2020 m. birželio 23 d. įstatymas Nr. XIII-3084). Atsižvelgiant į priimtus Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimus nuo 2020 m. liepos 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d. nustatytas neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD), taikomas gyventojo su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusių pajamų apmokestinimui, buvo padidintas iki 400 Eur, kai nuo 2020 m. sausio 1 d. iki 2020 m. liepos 1 d. taikomo NPD dydis buvo 350 Eur.
Tokiu būdu, nors darbuotojams mokestinė našta nežymiai švelnėjo, pirmosios pandemijos bangos metu kitų verslui, nukentėjusiam nuo pandemijos poveikio, svarbių ir jo dažniausiai mokamų mokesčių (pvz., pelno mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio (PVM)) pakeitimų nesulaukta. Todėl aktualu apžvelgti, kokie pokyčiai vyko vėliau ir kokios priemonės yra orientuotos į naujus, 2021 metus, vis dar tebesitęsiant pandemijai ir toliau taikant su ja susijusius veiklos apribojimus verslui, atskirų paslaugų teikimui, prekybos draudimams.
Mokesčių teisės aktų pakeitimai antrosios COVID-19 pandemijos bangos metu
Pabrėžtina, jog prasidėjus ir įsibėgėjus 2020 m. antram pusmečiui, kurio metu Lietuvoje vėl susidurta su antrąja COVID-19 pandemijos banga, tam tikrų iniciatyvų paprastinančių mokesčių sistemą ar švelninančių mokestinę naštą Lietuvoje vis tik buvo imtasi. Kita vertus, daugeliu atvejų jų tiesioginį ryšį su pandemija ir jos paliestomis verslo sritimis įžvelgti sunku.
Pavyzdžiui, nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojo supaprastinti reikalavimai PVM mokesčio administravimui ir grąžinimui (2020 m. birželio 26 d. PVM įstatymo pakeitimo įstatymas Nr. XIII-3169). Jų pagrindu atsisakyta iki 2021 m. sausio 1 d. taikytų bei nustatytų apribojimų PVM mokesčio grąžinimui ir nuostatos, kad už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidariusi ir grąžinama PVM skirtumo suma negali būti didesnė už sąlyginę 21 procento PVM sumą. Nuo 2021 m. sausio 1 d. už atitinkamą mokestinį laikotarpį susidaręs PVM skirtumas privalo būti grąžinamas bendra Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.
Pagal Lietuvos Respublikos Seimo papildytą Pelno mokesčio 58 straipsnio 16 dalį (2020 m. birželio 30 d. įstatymu Nr. XIII-3213), nuo 2021 m. sausio 1 d. nustatyta nauja pelno mokesčio lengvata stambiems investuotojams. Įsigaliojančių pakeitimų pagrindu, juridiniai asmenys, sudarę stambaus projekto investicijų sutartį su Vyriausybės įgaliota institucija, kurių vidutinis darbuotojų skaičius mokestiniais metais ne mažesnis kaip 150 (kai investuojama Vilniuje – 200) ir kuriuose privačios kapitalo investicijos pasiekė ne mažesnę kaip 20 milijonų eurų sumą (kai investuojama Vilniuje – 30 milijonų eurų sumą), neprivalės mokėti pelno mokesčio, pradedant tuo mokestiniu laikotarpiu, kurio metu ši investicijų suma buvo pasiekta. Vis dėlto pastebėtina, jog šis pakeitimas yra orientuotas tik į atitinkamą, tikslinę mokesčių mokėtojų grupę, o ne į visus pandemijos paveiktus pelno mokesčio mokėtojus.
Kartu buvo išplėstas ir gyventojų pajamų mokesčio įstatymo lengvatų taikymas, numatant platesnes galimybes gyventojams susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio. 2020 m. gruodžio 18 d. įsigaliojusiuose Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pakeitimuose nurodyta, kad deklaruojant metines pajamas (pradedant 2020 m.) iš apmokestinamųjų pajamų galima atimti (ir, atitinkamai, gyventojų pajamų mokesčio permokos forma susigrąžinti) išlaidas ne tik už pirmą, bet ir antrą, ir paskesnį profesinį ar aukštąjį mokslą. Akivaizdu, jog ši lengvata taip pat mažina mokestinę naštą, tačiau tiesiogiai susijusia su COVID-19 pandemijos pasekmėmis vargu ar galima vadinti.
Su pandemijos poveikiu ir jos pasekmėmis (kaip nurodoma teisės aktų leidybos parengiamuosiuose dokumentuose) galima sieti nebent 2020 m. gruodžio 22 d. priimtą ir nuo 2021 m. sausio 1 d. įsigaliojusį PVM mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimą, kuriuo įteisintas lengvatinis 5 proc. PVM mokesčio tarifas spausdintiems ir (arba) elektroniniams laikraščiams, žurnalams ir kitiems periodiniams leidiniams. Kita vertus, jis apima labai siaurą ekonominės veiklos sritį ir diskutuotina, kiek jis yra tikslingas, t. y. ar leidybos verslas yra labiau paveiktas pandemijos poveikio. Šiuo aspektu svarbu įvertinti, kad, kaip kovos su pandemijos pasekmėmis priemonė, 2020 m. buvo registruoti ir kiti PVM įstatymo pakeitimo projektai, kuriais ketinta labiau mažinti PVM mokestį verslo sritims, kurias tiesiogiai paveikė su pandemija susiję apribojimai, pavyzdžiui, maitinimo ir gėrimų teikimo, apgyvendinimo paslaugų verslui (PVM įstatymo 19 straipsnio pakeitimo projektas Nr. IX-751; PVM įstatymo 14 ir 19 straipsnio pakeitimo projektas Nr. XIIIP-4673). Taip pat jau minėtuose projektuose siūlyta numatyti, kad, apskaičiuodamos PVM, pinigų apskaitos principą (apmokestinamųjų pajamų apskaitymą pagal jų gavimo faktą, o ne susidarymo momentą) galėtų taikyti įmonės, kurių pajamos nesiekia 2 000 000 Eur (šiuo metu tokia galimybė apskritai nenumatyta). Vis dėlto, visi šie minėti projektai pakankamo dėmesio per 2020 m. nesulaukė ir realiais mokesčio įstatymo pakeitimas nevirto.
Išvados ir apibendrinimai
Apibendrinant mokesčių įstatymų pokyčius 2020 m. ir, ypač 2020-ųjų metų antrąjį pusmetį, galima pažymėti, jog, nepaisant deklaratyvių diskusijų, valstybės mokesčių politika Lietuvoje COVID-19 pandemijos sąlygomis vis tik išliko gana pasyvi. Mokesčių įstatymų pagalba kol kas gana minimaliai ir ribotai reaguojama į pandemijos pasekmes verslui ir gyventojams, o esminių mokestinės naštos mažinimo priemonių 2021 m. pradžioje kol kas nereikėtų tikėtis. Kita vertus, kaip liudija ir ankstesnių finansinių ar ekonominių krizių valdymo patirtis ir daugelio atliktų mokslinių tyrimų rezultatai pasauliniu lygmeniu (žr. Feldstein M. et al., 1991; Wilson-Rogers N., Pinto D., 2009, ir kt.), būtent į realų mokesčių mažinimą orientuota politika gali duoti teigiamų rezultatų siekiant paskatinti ūkio atsigavimą ekonominių sukrėtimų laikotarpiais. Tad reikia tikėtis, kad diskusijos dėl pandemijos metu vykdomos mokesčių politikos ir realūs įstatymo leidėjo veiksmai neapsiribos esamu mokestinių teisinių priemonių spektru ir jos bus plečiamos, įvertinant ir kitų ES valstybių narių praktiką.
Dr. Gediminas Valantiejus yra Mykolo Romerio Teisės mokyklos vyriausiasis mokslo darbuotojas
