Beveik pusė Lietuvos dirbančiųjų nerimauja dėl savo senatvės, rodo tyrimas

Didžioji dalis Lietuvos dirbančiųjų šiuo metu nesijaučia užtikrinti dėl savo pajamų po to, kai baigs savo karjerą, rodo reprezentatyvi apklausa. Tačiau tie gyventojai, kurie yra pasirinkę papildomą savanorišką kaupimą pensijai – vadinamąją III pakopą – jaučiasi ramesni. 

Kaip parodė šį pavasarį UAB „Luminor investicijų valdymas“ užsakymu atlikta apklausa, dėl savo finansinės padėties senatvėje nerimauja 46 proc. šalies dirbančiųjų, o ramūs jaučiasi tik 18 proc.

„Daugelis Lietuvos dirbančiųjų savo finansinę ateitį mato nelabai pozityviai ir tai yra nenuostabu: pati „Sodra“ pripažįsta, kad valstybės suteikiama senatvės pensija sudarys tik apie 20–30 proc. dabartinių gyventojų pajamų. Dar apie 20 proc. galima prisidurti kaupiant II pakopoje, tačiau akivaizdu, kad to neužtenka, norint užsitikrinti kokybišką gyvenimą, sulaukus 65 metų“, – teigia Šarūnas Ruzgys, „Luminor investicijų valdymo“ vadovas.

Pasak jo, rekomenduojama senatvėje gauti apie 70–80 proc. dabartinių pajamų, o tam reikia pasirūpinti kaupimu ne tik II, bet ir III pensijos pakopoje.

Tyrimas patvirtina, kad tie gyventojai, kurie jau kaupia III pakopoje, jaučiasi labiau užtikrinti dėl savo senatvės,

– sako Š. Ruzgys.

Kaip rodo apklausos duomenys, tarp III pakopoje nedalyvaujančių gyventojų, neramūs dėl savo finansinės padėties senatvėje jaučiasi 49 proc., o pozityviai ją mato tik 16 proc. Palyginti, tarp kaupiančiųjų pensijai III pakopoje nerimaujančių yra mažiau, o ramiai besijaučiančių – daugiau: atitinkamai 38 proc. ir 24 proc.

Kaupiant pensijai III pakopoje, pinigai investuojami, todėl per ilgą laikotarpį galima sukaupti daugiau, nei tam skiriama lėšų. Valstybė taip pat skatina kaupimą III pakopoje, taikydama gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

Pinigus į III pakopą, kaip ir į II, taip pat gali pervesti darbdavys – tokiu atveju dėl papildomų lengvatų naudos gali gauti tiek bendrovė, tiek darbuotojas.