Vilnius yra sparčiai augantis miestas – neseniai tapome didžiausiais Baltijos šalyse. Čia kasmet atvyksta vis daugiau žmonių dirbti, mokytis, kurti šeimas bei verslus. Lietuvoje nėra kitų vietų, siūlančių tiek galimybių, todėl turime tai labai vertinti. Su šia plėtra kyla ir natūralus iššūkis – žmonėms reikia vietos gyventi. Pavyzdžiui, vien per 2025 m. Vilniuje pastatyta daugiau nei 3 tūkst. naujų butų. Vis tik ne visų butų statybos džiugina vilniečius.
Vilniuje per trumpą laiką atsiranda ištisi nauji kvartalai. Nauja statyba kartais paliečia ir senuosius rajonus – įveiklinamos apleistos teritorijos, nauji pastatai kyla buvusių vietose. Kartais pasitaiko situacijų, kai labai tankiai apgyvendintame kvartale į atsitiktinį privatų žemės sklypą sugalvojama statyti dar vieną daugiabutį. Tokiais atvejais mano ir savivaldybės elektroninio pašto dėžutė greitai prisipildo piktais gyventojų laiškais.
Girdžiu gyventojus, suprantu šią problemą ir žinau kaip spręsti tai sistemiškai, o ne kaskart bėgti paskui traukinį. Savivaldybės komanda yra padariusi išsamią analizę, kiek tokių atvejų artimiausiais metais gali iškilti. Iš keliasdešimt tokių sklypų realiai tokią riziką artimiausiais metais nustatėme šešiose vietose, o dvejose iš jų jau tikrai žinojome, kad yra daromi veiksmai planuojant statybas. Tai sklypai Justiniškėse (Rygos g. 28) ir Baltupiuose (Baltupio g. 51A). Nusprendėme veikti proaktyviai – pradėjome šių sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras. Šias zonas norime išgelbėti nuo užstatymo daugiabučiais. Rygos g. atveju sprendimas priimtas galutinai, Baltupio g. atveju reikia galutinio sprendimo miesto taryboje šį mėnesį – linkiu tarybos nariams apsispręsti vietos gyventojų naudai.
Kalbant plačiau, svarbu suvokti, kodėl tokie atvejai vis dar pasitaiko. Tai yra ilgamečio klaidingo valdininkų mąstymo apie žemę ir statybas pasekmė. Ir čia reikia sisteminių sprendimų.
Pirmiausiai, daug metų savivaldybės neturėjo teisės valdyti žemės – spręsti dėl jos įveiklinimo ir nulemti, kas joje bus daroma. Nepaisant to, kad Vilniuje yra daugybė laisvos ir galimos vystyti valstybinės žemės, ji ir toliau išlieka pilnai neįveiklinama, nes savivaldai nesuteikiami pilni įgaliojimai ja rūpintis (pavyzdžiui, nepriimamas sprendimas leisti savivaldai parduoti valstybinę žemę). Kai savivaldybė neturi teisių siūlyti vystytojams tinkamų teritorijų, plėtra neretai persikelia į privačius sklypus tarp esamų daugiabučių.
Antra, Vilniuje jau daug metų vykdoma žemės grąžinimo programa, kuri tik dabar eina į pabaigą. Nebeformuojame naujų sklypų grąžinimui, nes dabartinio fondo užtenka likusiai laukiančiųjų eilei. Tačiau prieš tai šioje srityje buvo pridaryta labai daug klaidų. Dažnu atveju šalia kitų daugiabučių namų sugalvota desperatiškai įterpti kelis valstybinės žemės sklypelius, juos grąžinti pretendentams į nuosavybės teisių atkūrimą Vilniaus mieste, o taip palikta galimybė kam nors ateiti ir juos susipirkti turint tikslų ten ką nors vystyti.
Trečia, tokie atvejai išlenda dar ir todėl, kad statybą leidžiantys dokumentai po 2010 m. ministro sprendimo neturi galiojimo termino. Taigi, jeigu planas ką nors statyti dešimtmečius guli stalčiuje, o per tą laiką teritorija jau yra išvystoma, yra labai sunku, o kartais ir neįmanoma sustabdyti vystytoją, staiga užsinorėjusį realizuoti projektą. Jeigu nebus grąžinti statybos dokumentų terminai, ši problema toliau išliks – dalis projektų bus užšaldomi ir atšildomi jau pasikeitus laikams ir Vilniui.
Taigi, neturime pilnų teisių administruoti valstybinę žemę ir pasiūlyti normalias teritorijas vystytojams, turime buvusių valdininkų klaidas žemės grąžinimo programoje ir neturime terminų statybos leidimams. Tai yra problemų užtaisas, kuris kartas nuo karto iššauna nauju daugiabučiu kokiame nors vilniečių kieme.
Trumpuoju laikotarpiu esame identifikavę, kur tokios vietos gali atsirasti – tokius sklypus išperkame ir apsaugome. Tačiau be sprendimų iš Aplinkos ministerijos ir Seimo ši situacija tik kartosis. Tam, kas bus problema po 10 ar 15 metų, sprendimų reikia jau dabar.
