Pirmadienį pasieniečiai apgręžė arba atgrasė 34 neteisėtus migrantus, kurie iš Baltarusijos neleistinose vietose bandė įsibrauti į Lietuvą.
Šiemet tai yra didžiausias paros skaičius, skelbia Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT).
Nė vienas sulaikytas atėjūnas neturėjo dokumentų. Tarp praėjusią parą keliose Pietų Lietuvos vietose bandžiusiųjų neteisėtai patekti į ES buvo 2 moterys, likusieji – vyrai.
Keliose grupėse buvę užsieniečiai prisistatė esantys Afganistano, Alžyro, Eritrėjos, Pakistano bei Somalio piliečiai. Dauguma jų į Lietuvą bandė patekti Varėnos rajone esančio Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato teritorijoje.
Prie sienos su Baltarusija Lietuvos pusėje ginantis nuo migrantų antplūdžio buvo nutiesta koncertina ir įrengta apsauginė tvora. Čepkelių pelkėje dėl nestabilaus grunto ir gamtinių kliūčių tokios infrastruktūros įrengti nebuvo įmanoma, todėl sieną čia Aleksandro Barausko ir Kabelių užkardų pasieniečiai saugo kitomis priemonėmis. Viena jų – sienos stebėjimo sistema. Ji Čepkeliuose veikia netoli nuo sienos linijos į Lietuvos gilumą, kur yra stabilaus grunto juosta.
Į stebėjimo sistemos kamerų akiratį patenka bet kas, sugebėjęs raistu pasiekti šią vietą. Tiek šioje, tiek kitose vietose sulaikytiems 34 užsieniečiams, kaip yra įprasta, pirmadienį buvo atlikti individualūs vertinimai. Jų metu pasieniečiai nustatė, kad atėjūnams nekyla jokių grėsmių. Įvertinus visas aplinkybes nuspręsta teisės aktų nustatyta tvarka šių migrantų neįleisti į Lietuvą ir grąžinti atgal į Baltarusiją.
Pirmadienio operacijose dalyvavo ne tik gausios įvairių VSAT padalinių pajėgos, tarp jų ir kinologai su tarnybiniais šunimis, bet buvo pasitelktas ir pasieniečių sraigtasparnis „Eurocopter“.
Iki šiol didžiausias šiemet neįleistųjų per parą skaičius buvo fiksuotas praėjusį trečiadienį – tądien iš Baltarusijos neteisėtai bandė patekti 29 atėjūnai.
Pastarąjį kartą daugiau tokių užsieniečių nei praėjusią parą VSAT pareigūnai neįleido į Lietuvą pernai spalio 31-ąją – tąkart buvo užkirstas kelias iš Baltarusijos įsibrauti 63 migrantams.
„Pastaruoju metu iš Baltarusijos bandantys prasmukti migrantai dažniausiai būna maždaug 20–40 metų vyrai, fiziškai tvirti, sveiki, neretai įžūlūs, besistengiantys išvengti kontakto su VSAT pareigūnais. Jiems nereikia pagalbos, Lietuva ar prieglobstis joje tokių užsieniečių dažniausiai nedomina. Jų tikslas yra vienas – nelegaliai nukakti toliau į Vakarų Europą, dažniausiai – į Vokietiją“, – skelbia VSAT.
Pasitaikė ne vienas atvejis, kai tokie migrantai, pasieniečių atgrasinti nuo nelegalaus patekimo į Lietuvą, svaidė į VSAT pareigūnus ir jų transportą akmenis, pagalius, taip pat juos keikė. Lenkijoje tokių išpuolių prieš jos pareigūnus fiksuota dar daug daugiau.
Migrantų antplūdį patiria ir kitos šalys
Baltarusijos režimas nuo 2021 m. vasaros pradėjo rengti neteisėtos migracijos atakas siekdamas destabilizuoti padėtį Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse. Reikšmingiausiu lūžiu suvaldyti tokį dirbtinai inspiruotą neteisėtos migracijos procesą tapo Lietuvoje, Lenkijoje ir Latvijoje įteisinta ir 2021 m. rugpjūtį pradėta taikyti apgręžimo politika.
Iš viso šios trys šalys nuo to laiko į savo teritorijas iš Baltarusijos, VSAT antradienio ryto duomenimis, jau neleido įsibrauti 202 051 neteisėtam migrantui.
Šiemet į Latviją nesėkmingai bandė brautis 251 migrantas, į Lietuvą – 169, į Lenkiją – 132.
Didžiausią spaudimą per šiuos beveik penkerius metus patyrė Lenkija – ji yra apsigynusi nuo 136 524 bandymų į šalį neleistinose vietose kirsti sieną iš Baltarusijos.
Nuo 2021 m. rugpjūčio 3 d., kuomet Lietuvos VSAT pareigūnams suteikta teisė apgręžti neleistinose vietose iš Baltarusijos bandančius sieną kirsti atėjūnus, jų į šalį neprasibrovė 24 783. Taikant tokią politiką į Latviją neteisėtų migrantų nuo 2021 m. rugpjūčio nepateko 40 744.
Kai kurie užsieniečiai į šias tris šalis galėjo brautis ne po vieną kartą.
Pasak VSAT, neabejojama, kad jei šios valstybės nebūtų ryžtingai ėmusis savo sienų su Baltarusija stiprinimo priemonių bei apgręžimo politikos taikymo, į jas neteisėtai bandančių patekti atėjūnų skaičius būtų milijoninis.
Be apgręžimo politikos, suvaldyti situaciją Lietuvos pasieniečiams labai padėjo ir padeda prie sienos su Baltarusija įrengtas fizinis barjeras bei galimybės 100 proc. išorės ES sienos kontroliuoti čia įrengtomis stebėjimo sistemomis.
