Trumpalaikis vartojimas, spontaniški pirkimai ir greitosios mados tendencijos lemia tai, kad drabužiai dažnai baigia savo kelią sąvartynuose. Kasmet Europos Sąjungoje (ES) susidaro daugiau nei 12,6 mln. tonų tekstilės atliekų – vidutiniškai 12 kilogramų kiekvienam ES gyventojui, rodo Europos Komisijos duomenys. Balandį, minint tvarios mados mėnesį, Vilniaus miesto savivaldybė kviečia visuomenę atkreipti dėmesį į augančią tekstilės atliekų problemą bei ieškoti būdų, kaip mažinti vartojimą ir pratęsti drabužių gyvenimą.
Šį trečiadienį miestiečiai kviečiami į renginį „Sulėtinkime madą. Pokalbiai, kurie keičia, ir istorijos, kurios tęsiasi“, kuriame vyks diskusijos apie tvarią madą, tekstilės perdirbimą ir vartojimo įpročius.
„Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ projekto vadovė Jurga Pociūtė-Mikūtienė pažymi, kad šis renginys simboliškai vainikuoja balandį vykusias veiklas, skirtas tvarios mados temai. „Visą mėnesį kvietėme vilniečius pažvelgti į savo vartojimo įpročius, ieškoti tvaresnių pasirinkimų, o šis renginys – puiki proga susiburti, pasidalinti patirtimis ir paskatinti pokyčiams“, – sako ji.
Kaip rūšiuoti tekstilę?
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) duomenimis, 2023 ir 2024 metais Lietuvoje kasmet susidarė apie 50 tūkst. tonų tekstilės atliekų. Atliekų tvarkymo ir teritorijų priežiūros bendrovės „Ekonovus“ duomenimis, 2023 metais šalyje atskirai surinkta tik apie 12 tūkst. tonų tekstilės atliekų – tai sudarė apie 24 proc. viso kiekio. Daugiau nei pusė surinktų atliekų buvo paruošta pakartotiniam naudojimui, o likusi dalis sudeginta arba pašalinta sąvartynuose.
Be didelio tekstilės atliekų kiekio, kita svarbi problema – netinkamas jų rūšiavimas. Tekstilės gaminiai dažnai atsiduria mišrių atliekų konteineriuose. Siekdama spręsti šią problemą, ES nuo 2025 m. sausio 1 d. įpareigojo visas valstybes nares, įskaitant Lietuvą, užtikrinti privalomą tekstilės atliekų surinkimą. Šiuo metu Lietuvoje jau įrengta daugiau kaip 1,7 tūkst. tekstilės atliekų surinkimo konteinerių, o jų tinklas toliau plėtojamas.
„Tai tikrai palengvino gyventojams rūšiavimą – sulaukiame mažiau klausimų, kaip tai daryti tinkamai. Nuo šių metų pradžios į konteinerius galima mesti tiek dar tinkamą naudoti, tiek jau netinkamą tekstilę, svarbiausia, kad ji būtų švari, nesuteršta tepalais ar kitomis medžiagomis, galinčiomis sutepti tvarkingai išrūšiuotus audinius. Tekstilę prašoma sudėti į sandarius maišus, o batų raištelius – surišti. Gyventojai tikrai laukė šio pokyčio, o ateitis parodys, ar jis pasiteisins“, – teigia „Ekonovus“ komunikacijos ir marketingo vadovė, Tvarumo akademijos įkūrėja Vilma Balčiauskaitė.
Pakartotinis tekstilės panaudojimas
Kaip teigia Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Augustė Barbora Budrienė, pastaraisiais metais visuomenės požiūris į tekstilės vartojimą keičiasi į gerąją pusę. Prekiniai ženklai vis labiau įpareigoti tiek visuomenės spaudimo, tiek teisinių reguliavimų prisiimti atsakomybę už tekstilės taršą, o vartotojai vis aktyviau domisi tvaresnėmis alternatyvomis ir dėvėtų drabužių pasirinkimu.
„Atsiranda vis daugiau prekinių ženklų, kurie savo gaminius iš vartotojų priima atgal ir elektroninėse parduotuvėse kuria specialias skiltis su „pre-loved“ (liet. dėvėtų drabužių) archyvais. Atsižvelgiant į #secondhand populiarumą tarp vartotojų ir didėjantį dėmesį ženklų tvarumo politikai bei vertybėms, drįstu teigti, kad susidomėjimas, o kartais ir spaudimas prekiniams ženklams yra labai didelis“, – dalinasi A. Barbora Budrienė.
Norint pasiekti ilgalaikių pokyčių tekstilės vartojimo srityje, itin svarbus gyventojų švietimas ir sąmoningumo didinimas. Būtent tam balandžio 30 d. nuo 15 iki 18 val. „Vilnius – Europos žalioji sostinė 2025“ organizuoja specialiai tam skirtą nemokamą renginį „Sulėtinkime madą. Pokalbiai, kurie keičia, ir istorijos, kurios tęsiasi“.
Renginio metu vyks diskusijos apie tekstilės perdirbimo iššūkius ir vartojimo psichologiją, kuriose dalyvaus dizaineris Robertas Kalinkinas, stilistė Greta Zvinklytė, „Trytoupcycle“ įkūrėjas Povilas Jaudagis, žiedinės mados platformos „Looptex“ įkūrėja Viktorija Nausėdė, „Ekonovus“ komunikacijos vadovė Vilma Balčiauskaitė, „DĖK‘ui“ stotelių iniciatorė Milda Paukštė, prof. dr. VDA mados dizaino katedros vedėja Renata Maldutienė, Europos klimato pakto ambasadorė Lietuvoje Augustė Barbora Budrienė, „Mados portalo“ organizatorius Erikas Marcinkevičius ir mokslo ir klimato žurnalistė Agnė Tarailaitė.
Renginyje bus analizuojama, kur dingsta seni drabužiai, kokios psichologinės priežastys lemia spontanišką pirkimą ir kaip kiekvienas galime prisidėti prie tvaresnės mados industrijos. Taip pat dalyviai turės galimybę laimėti globalios tvarumo platformos „Tingit“ įsteigtų dovanų.
Daugiau informacijos ir registracija: https://zaliasvilnius.lt/suletinkime-mada/.
