Šuns dresūra dažnam gali asocijuotis su sudėtingomis komandomis ar net parengtimi dirbti su pareigūnais, tačiau iš tiesų dresiravimo pavyzdžiu laikomas ir paprasčiausias tinkamas gyvūno elgesys ar elementarių žodžių, veiksmų supratimas ir vykdymas. Veterinarijos gydytoja pateikia dresūros privalumus ir išskiria 3 pagrindinius jos metodus.
„Šuns charakteris – labai individualus, jis priklauso nuo veislės, genų, praeityje patirtų įvykių, šeimininko elgesio ir daugybės kitų veiksnių. Nors šunys iš prigimties yra linkę paklusti, siekiant tikrai gerų rezultatų, teks įdėti darbo, kai kuriems – lankyti specialias mokyklas. Tačiau svarbu atminti, kad dresūra nėra pramoga pralinksminti žmonėms – tai vienas iš itin svarbių augintinio priežiūros etapų, lemiančių jo vystymąsi“, – sako parduotuvių tinklo KIKA veterinarijos gydytoja ir farmacijos vadovė Kamilė Ausmanė, pati užauginusi ne vieną kartą šuniukų, jau spėjusių tapti pasaulio parodų ir konkursų čempionais.
- Ausmanė išskiria 3 pagrindinius metodus dresiruojant šunis:
SKANĖSTAI. Dresūrai naudokite skanėstus – kad ir kokie ištikimi ir paklusnūs šunys bebūtų, tai pagrindinė priemonė mokant keturkojį geros elgsenos ar komandų. Šuns mėgstamas skanėstas turėtų jam tapti apdovanojimu už tinkamą elgesį, asocijuotis su teigiamomis emocijomis. Mažiems šuniukams skanukai pasitarnauja ir kaip nukreipiamoji priemonė – išmainant juos į baldų ar daiktų graužimą. Renkantis gardėsį augintiniui, svarbu atkreipti dėmesį, kad šis būtų be dirbtinių priedų, sudėtyje turėtų vertingų vitaminų bei mineralų – būtų ne tik skanus, bet ir padėtų stiprinti augintinio organizmą. Itin naudingi skanėstai, kurių sudėtyje nėra dirbtinių dažiklių, antioksidantų ir skonio stipriklių – toks pašaras gaminamas ir Lietuvoje, naudojant aukščiausios rūšies produktus. Šunims pritaikytų gardėsių yra įvairių rūšių – nuo džiovintos mėsos ar žuvies, įvairiausių formų granulių iki specialių dešrelių, džiovintų kaulų ar rutulinių skanėstų. Atradę jūsų augintiniui priimtiniausią užkandį, lengviau įpratinsite jį paklusti komandoms.
ŽAISLAI. Augintiniams skirti žaislai yra skirti ne tik pramogai, bet ir dresūrai. Mėtant kamuoliuką ar skraidančią lėkštę galima keturkojį išmokyti komandos „Atnešk!“ Neskęstantys žaislai skirti mokant augintinį geriau plaukti, ugdant ištvermę. Cypiantys, dirbtiniu kailiu aptraukti žaislai tinkami tokiems šunims kaip jorkšyro terjerai, nes primena žiurkes, kurioms gaudyti šie buvo išveisti. Žaislai skirstomi į du pagrindinius tipus: sąveikaujantys – skirti ryšiui su šeimininku užmegzti, įpratinti atlikti komandas, ir veiklos žaislai, kuriais augintinis užsiima pats, ugdo protą, kantrybę, skatina loginį mąstymą. Pasirinkti tinkamą žaislą gali padėti jais prekiaujančios parduotuvės specialistai, atsižvelgdami į augintinio veislę ir charakterį.
ŽAIDIMAI. Jeigu dresūros pamokas augintiniui pateiksite kaip žaidimą, jam ne tik bus smagu sekti komandas, bet ir mokymosi procesas bus kur kas paprastesnis ir greitesnis. Nebūkite griežti, nepykite, jei šuo pamiršta ar nesupranta komandos, – pagalvokite, kaip kitaip jam paaiškinti norimus dalykus. Tinkamai tą padaryti gali padėti dresiravimo mokyklos specialistai ar veisėjai, iš kurių įsigijote keturkojį.
Dresūros triukams pasiduoda ne tik šunys – jų galite išmokyti ir katę, tiesa, jei ji pati to norės. Svarbiausia taisyklė, į kurią siūlo atkreipti dėmesį veterinarai – katė turi pajusti tiesioginę naudą paklusdama šeimininkui, o tai geriausia padaryti į pagalbą pasitelkiant skanukus. Pabandykite kačiuką jau nuo mažų dienų įpratinti, kad už gerą elgesį ar veiksmą, kaip kad nagų karpymas ar maudynės, apdovanosite jo mėgstamu pašaru ar papildu.
Katės elgesio pokyčius paskatinsite ir savo reakcija į situaciją ar atvirkščiai – jos ignoravimu. Keturkojui paklusus jūsų komandai, pirmaisiais kartais pasinaudojus kraiko dėžute, pagirkite jį, prasikaltus – sudrausminkite balsu ar apipurkškite vandeniu. Tačiau jeigu katė įsigudrina netinkamu laiku prašyti maisto kniaukimu – ignoruokite, antraip augintinis suvoks, kad ši taktika veikia, ir atpratinti nuo jos taps labai sunku.
Pagrindinė taisyklė, kurią akcentuoja K. Ausmanė dresuojantiems augintinį, – maistu ir veiksmais parodykite gyvūnui, kada šis padaro gerą, o kada blogą dalyką, tačiau jokiu būdu nesiimkite fizinių bausmių, nemuškite. Baimės jausmas gal ir vers augintinį paklusti, tačiau neišugdys meilės ir pasitikėjimo jumis jausmo, be to, tai gali atsiliepti jo emocinei bei psichologinei būsenai, sukelti sveikatos sutrikimų.
