Pagal bendrąją taisyklę, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybų sutarties, kuria būtų susitarę kitaip, visas santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Išimtis taikoma tik tam turtui, kuris pripažįstamas asmenine vieno iš sutuoktinių nuosavybe. Vis dėlto net ir asmeninis sutuoktinio turtas tam tikrais atvejais gali būti teismo pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad:
- santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Praktikoje tai dažniausiai pasireiškia kapitaliniu remontu, rekonstrukcija ar esminiu turto pertvarkymu. Arba
- sutuoktinis, įsigydamas turtą savo asmeniniams poreikiams tenkinti, panaudojo ne tik savo asmenines, bet ir bendrąsias sutuoktinių lėšas, o pastarosios sudarė didesnę dalį nei asmeninės.
Asmenine sutuoktinio nuosavybe laikomas turtas, gautas dovanojimo ar paveldėjimo būdu (jeigu sutartyje ar testamente nenurodyta kitaip), o taip pat turtas, įgytas už asmenines lėšas. Prie asmeninės nuosavybės priskiriami ir daiktai, skirti sutuoktinio asmeniniams poreikiams ar jo asmeniniam verslui.
Ką reikia įrodyti siekiant, kad turtas taptų bendru?
Pirmuoju atveju, kilus ginčui dėl asmeninio turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, būtina įrodyti kelias teisiškai reikšmingas aplinkybes: kad asmeninis turtas buvo iš esmės pagerintas, kad pagerinimai atlikti santuokos metu ir kad jie finansuoti bendromis sutuoktinių lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu. Įstatymas nedetalizuoja, koks pagerinimas laikytinas esminiu, todėl tai vertinamasis kriterijus, kuris kiekvienu atveju nustatomas individualiai. Įprastai teismai aiškinasi ir sutuoktinio asmeninio turto vertes prieš pagerinimą ir po pagerinimo. Savaime suprantama, kad turto vertę lemią tiek jo techninė būklė ir kiti parametrai, tiek paklausa bei pasiūla rinkoje ar kiti veiksniai. Todėl reikšmingu laikomas tik tas vertės pokytis, kurį nulėmė atlikti pagerinimai, bet ne padėtis rinkoje.
Jeigu turtas buvo pagerintas dar iki santuokos sudarymo arba santuokos metu atlikti darbai nelaikytini esminiais, kitas sutuoktinis, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, gali reikalauti turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nustatant dalis proporcingai abiejų sutuoktinių įnašams, arba prašyti kompensacijos už atliktus pagerinimus.
Panaši logika taikoma ir tuomet, kai sutuoktinis įsigyja turtą asmeniniams poreikiams, tačiau tam panaudoja bendrąsias sutuoktinių lėšas. Tokiu atveju būtina įrodyti, kad bendros lėšos viršijo asmenines kito sutuoktinio lėšas. Jei panaudotų bendrų lėšų dalis neviršija sutuoktinio asmeninio indėlio, kitas sutuoktinis gali reikalauti kompensacijos dėl bendrosios jungtinės nuosavybės sumažėjimo.
Ką sako LAT praktika?
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2025 m. gruodžio mėnesį nagrinėjo civilinę bylą, kurioje kilo ginčas dėl to, ar sutuoktiniui priklausantys žemės sklypai gali būti pripažinti bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Atsakovas teigė, kad sklypai priklauso jam asmeninės nuosavybės teise, nes buvo įgyti vykdant individualią veiklą ir naudojami būtent šiai veiklai. Tuo tarpu ieškovė nurodė, kad santuokos metu sklypai buvo iš esmės pagerinti, o sklypų pagerinimas pasireiškė tuo, kad ji reikšmingai prisidėjo prie jų įsigijimo kainos sumokėjimo – atsakovas mokėjimus vykdė iš santuokoje gautų pajamų, kurios laikomos bendrąja jungtine nuosavybe.
Byloje buvo vertinama, ar ieškovės veiksmai laikytini reikšmingais, kokia kredito dalis buvo padengta santuokos metu ir ar ši dalis viršijo atsakovo asmeninį indėlį. Taip pat spręsta, ar ieškovė gali reikalauti tik turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe, nustatant dalis proporcingai įnašų vertei arba kelti klausimą dėl kompensacija.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad kompensacija už turto pagerinimus taikoma tik tuomet, kai bendros lėšos, panaudotos turtui įsigyti, neviršija panaudotų asmeninių sutuoktinio lėšų. Kitaip tariant, kompensacija skiriama tik tada, kai nėra pagrindo pripažinti turto bendrąja jungtine nuosavybe. Analogiškos praktikos laikomasi jau ne vienus metus.
Toks teisinis reguliavimas siekia užtikrinti sutuoktinių interesų pusiausvyrą ir užkirsti kelią nepagrįstam vieno sutuoktinio praturtėjimui kito sąskaita. Vis dėlto kiekvienu konkrečiu atveju būtina kruopščiai įvertinti visas aplinkybes ir nustatyti, ar egzistuoja pagrindai asmeninį turtą pripažinti bendru, ar vis dėlto turėtų būti taikoma kompensacija.
Advokatų kontoros „Marger“ vyresnioji teisininkė, advokatė Vaida Genaitytė
