Didžiausia Lietuvoje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ išmatavo, kokio šviežumo vandenį geria Vilniaus miesto, rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų gyventojai. Bendrovė nuolat stebi šiuos skaičius, o kasdien iš gręžinių išgauna ir tiekia beveik 99 tūkst. kubinių metrų vandens – tai prilygsta 39 olimpiniams baseinams. Siekiant pademonstruoti vandens tekėjimo trukmę klientams, prireikė lašo testo: stebėti vieno vandens lašo kelionę nuo gręžinio iki čiaupo.
Vandens kelionė: nuo giliausių gręžinių iki čiaupo
„Esame įpratę džiaugtis ir didžiuotis savo vandeniu: jis – tyras, skanus ir visiškai saugus gerti tiesiai iš čiaupo. Šis testas padės mūsų klientams žinoti dar daugiau: išsiaiškinti, kokio šviežumo yra jų namus pasiekiantis vanduo, kaip greitai ir kiek ilgai jis keliavo.
Šia informacija dalinamės ne tik siekdami patenkinti visuomenės smalsumą, bet ir norėdami dar kartą priminti apie vandens ciklo sudėtingumą bei svarbą ne tik žmogui, bet ir gamtai, paskatinti jį tausoti ir elgtis su juo atsakingai“, – teigia „Vilniaus vandenų“ vadovas Saulius Savickas.
Nors vanduo po žeme gali glūdėti dešimtis, šimtus, tūkstančius ar net šimtus tūkstančių metų, iškėlus į paviršių mūsų puodeliuose jis atsiduria gana greitai. „Vilniaus vandenų“ ekspertų analizė atskleidė, kad vanduo, kurį geriame, vidutiniškai vos prieš dvi paras dar buvo giliai po žeme: mažiausiai 30 metrų gylyje.
„Vandenį tiekiame iš 283 gręžinių, giliausi jų siekia 245 metrų gylį – tai prilygsta 75 aukštų dangoraižiui. Lašo testas leidžia išmatuoti iš žemės elektros siurbliais pakelto vandens kelionės vamzdynais trukmę, įskaitant ir pakeliui atliekamus pagerinimus, kurių metu iš vandens pašaliname perteklinę geležį bei manganą. Tolimiausias maršrutas, kurį nukeliauja vienas vandens lašas, yra iki 40 kilometrų: iš Nemenčinės į namus Riešėje“, – sako S. Savickas.
Kaip tausodami vandenį taupome elektrą
„Vilniaus vandenų“ generalinio direktoriaus teigimu, svarbu suprasti, kad visa vandens kelionė vamzdynais reikalauja elektros sąnaudų: siurbliais jis pakeliamas ten, kur savaime pakilti spaudimo neužtenka.
„Nors 26 proc. mūsų veiklai reikalingos energijos tvariai pasigaminame patys, tačiau svarbu prisiminti, kad vanduo yra neatsiejamas nuo elektros energijos. Tausodami vandenį, tausojame ir elektros išteklius“, – teigia „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Savickas atskleidžia, kad per dieną vandens valymui, tiekimui ir nuotekų tvarkymui, užtikrinant, kad panaudotas ir dar kartą išvalytas vanduo būtų grąžintas į gamtą, prireikia iki 155 MWh elektros energijos – su tiek vidutinis elektromobilis galėtų 25 kartus apvažiuoti Žemę.
„Į vandens taupymą investuojame ir patys: turime vieną iš veiksmingiausių sistemų ES. Europos aplinkos agentūros duomenimis, kai kuriuose žemyno miestuose vandens praradimai dėl nuotėkių vamzdynuose gali siekti net iki 30 proc., o mes aktyviai diegiame bei įgyvendiname sprendimus šiam iššūkiui spręsti ir mūsų rodikliai yra tris kartus geresni“, – sako „Vilniaus vandenų“ vadovas.
Apie „Vilniaus vandenis“
„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Bendrovės akcininkai yra Vilniaus miesto (88,97 proc.), Vilniaus (4,50 proc.), Švenčionių (4,62 proc.) ir Šalčininkų (1,91 proc.) rajonų savivaldybės. Per parą gyventojams patiekiama beveik 99 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens – tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.
