Vidutinis Lietuvos gyventojų pasitenkinimas savo gyvenamuoju būstu gana didelis, tačiau vienokių ar kitokių priekaištų savo namams turi 7 iš 10 žmonių, rodo naujausia „Luminor“ banko užsakymu atlikta apklausa. Dažniausia nepasitenkinimo priežastis – pasenęs būstas, tačiau apklausos rezultatai paneigia ir vieną vyraujantį stereotipą.
Labai patenkinti savo būstu nurodė esantys 31 proc. apklaustųjų, labiau patenkinti nei ne – 52 proc. Maždaug kas dešimtas apklaustasis nurodė esantis savo būstu labiau nepatenkintas nei patenkintas, o labai nepatenkinti 3 proc. respondentų.
„Jokių priekaištų savo gyvenamajam būstui neturi tik 3 iš 10 apklaustųjų. Pasilyginus su kitomis Baltijos šalimis, matome, kad bendras Latvijos gyventojų pasitenkinimas savo būstu yra labai panašus, o Estijoje – vidutiniškai keliais procentiniais punktais didesnis“, – sako „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas Edvinas Jurevičius.
Apklausos duomenys taip pat rodo, kad Lietuvoje labiausiai savo būstu patenkinti yra Vilniaus, Klaipėdos ir Marijampolės apskričių gyventojai (labai arba labiau patenkinti atitinkamai 86 ir po 85 proc.), o mažiausiai – Panevėžio apskrityje gyvenantys žmonės (74 proc.).
Rezultatai taip pat parodė, kad kritiškiausiai savo būstą vertina jauniausi (25–34 m. amžiaus) apklausos dalyviai – penktadalis jų yra labai arba bent iš dalies nepatenkinti savo būstu, palyginus su vidutiniškai 12 proc. kitose amžiaus grupėse.
„Veikiausiai natūralu, kad tokiame amžiuje vyksta daug gyvenimo būdo pokyčių – galbūt dar studijuojama, įsitvirtinama darbo rinkoje, neretai pradedama gyventi su partneriu ar partnere, kuriama šeima. Taigi būstui keliami reikalavimai gali greitai keistis. Tokio amžiaus respondentai dėl finansinių priežasčių galimai yra priversti daryti įvairius kompromisus gyvenimo kokybei arba gyvena pirmuosiuose namuose, kuriems turi objektyvių priekaištų“, – pastebi E. Jurevičius.
Trukdžiais iš kaimynų ir namiškių dažniau skundžiasi jaunimas
Apklausos respondentai, esantys ne visiškai patenkinti savo dabartiniu būstu, taip pat buvo paprašyti nurodyti pagrindinę šio nepasitenkinimo priežastį.
Lietuvoje vyraujantis priekaištas – per senas būstas ir (ar) poreikis remontui. Šį variantą pasirinko 42 proc. respondentų, daugiausiai iš Baltijos šalių (palyginimui, taip atsakiusių Estijoje – 37 proc., Latvijoje – 34 proc.).
29 proc. apklausoje dalyvavusių lietuvių pasigenda daugiau erdvės būste, 16 proc. norėtų geresnės būsto lokacijos, 14 proc. nepatenkinti trukdžiais iš kaimynų ir kartu gyvenančių namiškių, 12 proc. – per aukštomis komunalinių paslaugų išlaidomis. Kas dešimtas respondentas konkrečios priežasties nurodyti negalėjo.
„Atsakymų duomenys taip pat rodo skirtingą nepasitenkinimo priežasčių pasiskirstymą tarp įvairaus amžiaus žmonių. Pavyzdžiui, vyresni gyventojai labiau norėtų naujesnio būsto arba suremontuoti jau esamą – skirtumas tarp vyriausios ir jauniausios grupių yra 6 proc. punktai“, – atkreipia dėmesį „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovas.
Kita vertus, jaunesni Lietuvos gyventojai labiau linkę kritikuoti savo būstą dėl erdvės trūkumo. Palyginimui, jos trūksta net pusei 25–34 metų amžiaus respondentų ir tik kas dešimtam 55–65 metų amžiaus respondentui.
„Priežastys tam gali būti įvairios – pavyzdžiui, jaunesni žmonės dažniau bent dalį laiko dirba iš namų ir pageidauja turėti atskirą darbo erdvę. Tačiau labiausiai tikėtina tai, jog jauni žmonės būtent šiame amžiaus tarpsnyje sulaukia šeimos pagausėjimo arba jį planuoja, tad natūralu, kad jiems prireikia daugiau gyvenamosios erdvės“, – teigia E. Jurevičius.
Be to, apklausa rodo, kad jauni žmonės trukdžiais iš kaimynų ir namiškių skundžiasi dažniau nei vyresni – tai kaip savo būsto trūkumą nurodė atitinkamai po 18 proc. jauniausios ir 11 proc. vyriausios respondentų grupės.
