Apklausa: lietuviai gruodį švenčia taip, kad finansinė „dieta“ tęsiasi ir sausį
Šventiniai stalai ir kalėdinės dovanos gruodį taip ištuština šalies gyventojų pinigines, kad nuo išlaidų šuolio bandoma atsigauti dar ir sausį. Gruodis Lietuvoje finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – iššūkių patiria net 48 proc. jų, o apskritai žiema per asmeninius finansus smogia beveik 4 iš 5 mūsų šalies gyventojų.
„Spinter tyrimų“ atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, didžiausi asmeniniai finansiniai sunkumai Lietuvoje patiriami gruodį, kai užgriūva 36 proc. žmonių, sausį – 34 proc., o vasarį – 7 proc. Apklausą inicijavusios Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidento Šarūno Ruzgio teigimu, žiemos šventes gruodį su trenksmu atšventę gyventojai sausį bando išgyventi kiek galėdami apriboję vartojimą.
Negailestinga žiema
Pasak Š. Ruzgio, užsienio šalyse atliekami tyrimai dažnai kaip finansiškai sudėtingiausią metų mėnesį išskiria sausį, tad iš bendro konteksto smarkiai neiškrentame.
„Vis dėlto, nors žiema su visais jos pliusais ir minusais mūsų neužklumpa netikėtai, problema yra ta, kad jai finansiškai nepasiruošiame, netaupome ir neplanuojame išlaidų augimo. Nėra nė vieno kito metų laiko, kuris būtų toks sudėtingas finansiškai kaip žiema, kurios metu lėšų pritrūksta net 77 proc. mūsų šalies gyventojų. Bet pinigų trūksta nebūtinai dėl to, kad pajamos mažos. Dažnai taip nutinka todėl, kad mažiau dėmesio kreipiame į išlaidų eilutes, nors būtent jos ištuština biudžetą“, – pastebi jis.
Lėšų poreikį žiemą ir taip padidina būsto šildymas, sezoninė apranga ir avalynė, bet ir vartojimas išauga. Didžiuosiuose miestuose prieššventinis laikotarpis labai intensyvus – prie didžiųjų prekybos centrų dažnai sunku surasti laisvą vietą automobiliui.
„Ir pastovias, ir kintančio dydžio pajamas gaunantieji taupymui turėtų skirti apie 20 proc. Tačiau akivaizdu, kad vartojame labai intensyviai ir sunkiai save disciplinuojame net vienerių metų laikotarpiui, nekalbant apie tai, kad dar labiau nesinori mąstyti tokius ilgalaikius iššūkius, kaip gyvenimas išėjus į pensiją“, – sako Š. Ruzgys.
Kitas laiptelis – mokslai rugsėjį
Pavasarį ir vasarą Lietuvos gyventojai gyvena be didesnių finansinių sukrėtimų, tačiau rugsėjį prasidedant mokslams bei studijoms problemų su pinigais kyla 8 proc. apklaustųjų. Atitinkamai pirmas rudens mėnuo po gruodžio bei sausio patenka į finansiškai sudėtingiausių metų mėnesių trejetuką.
„Jei liepą ir rugpjūtį finansiškai sunkiausiais metų mėnesiais įvardija vos po 3 proc. gyventojų, tai rugsėjį su didžiausiais finansiniais metų iššūkiais susiduria kur kas daugiau žmonių. Kadangi rugsėjis yra oficiali mokslų pradžia ir mokiniams, ir studentams, jis negali neatsispindėti namų ūkių išlaidose, nes reikia ir mokymo priemonių, ir drabužių, studentams dar prisideda nuomos bei kitos išlaidos“, – konstatuoja LIPFA vadovas.
Kiti du rudens mėnesiai, spalis ir lapkritis, daugeliui gyventojų finansinių rūpesčių nesukelia. Finansiškai sunkiais juos įvardino vos po 2 proc. apklausoje dalyvavusių respondentų.
Š. Ruzgys sako, kad pakankamai gerus rudens mėnesių vertinimus galėjo lemti ir ilgai šilti išsilaikę orai.
„Nors oficialiai šildymo sezonas pradedamas rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje, o apklausa buvo atlikta antroje lapkričio pusėje, tačiau bemaž iki gruodžio vidurio rimtų šalčių nebuvo. Jei rudens mėnesiai būtų buvę šalti, išaugusios sąskaitos už šildymą būtų virtę kur kas niūresniu rudens mėnesių vertinimu“, – teigia jis.
TOP3 įdomybės apie Lietuvos gyventojų finansines nuotaikas gruodį:
- Gruodis finansiškai sunkiausias namų šeimininkėms – net 48 proc. jų teigia patiriančios su pinigais susijusių iššūkių,
- Daugiausiai, arba 38 proc. moterų neigiamai įvertino gruodį, tuo tarpu vyrų „favoritas“ yra sausis – 36 proc.,
- Kuo mažesnės pajamos, tuo gruodį sunkiau. 49 proc. iki 200 eurų vienam šeimos nariui gaunančių namų ūkių sudėtinga finansinė situacija susiklosto gruodį, bet pajamoms viršijus 500 eurų iššūkių patiriančių namų ūkių dalis sumažėja iki 34 proc.,
„Spinter tyrimų“ apklausoje 2019 metų lapkričio 19-29 dienomis dalyvavo 1010 respondentų, kurių amžius 18-75 metai.
Apie LIPFA:
Valstybinę socialinio draudimo sistemą papildanti Lietuvos II pensijų pakopos dalyviai sudaro daugiau kaip 90 proc. Lietuvos dirbančiųjų, kurie pensijai kaupia iš viso 35-iuose fonduose. Jų santaupų dydis viršija 3,65 mlrd. eurų.
Šalies gyventojų pensijų santaupas investuoja ir saugo penkios pensijų fondų valdymo bendrovės: „Aviva Lietuva“, „INVL Asset Management“, „Luminor investicijų valdymas“, „SEB investicijų valdymas“ ir „Swedbank investicijų valdymas“.