Statistikos tarnybos „Eurostatas“ duomenimis, tik 11 proc. Lietuvos gyventojų 2021 m. tikrino klaidinančius ar abejotinus faktus, kurie skelbiami socialiniuose tinkluose arba naujienų svetainėse. Internete gausu dezinformacijos, todėl ypač svarbu nuolat tikrinti informaciją ir ją skelbiančius šaltinius.
„Pastaruoju metu įvairių naujienų srautas yra išaugęs tiek žiniasklaidoje, tiek ir socialiniuose tinkluose. Dėl technologijų galimybių melaginga informacija gali būti labai greitai skleidžiama ne tik tekstu, bet ir nuotraukomis ar vaizdo įrašais. Dėl šios priežasties itin svarbu gebėti atsirinkti tinkamus šaltinius ir tikrinti naujienas internete“, – teigia Mantas Užupis, „Tele2“ IT saugumo ekspertas.
Dezinformacijos tipai
Netikrų naujienų srautas – melagingos naujienos yra platinamos masinėse ir socialinėse medijose. Jos klaidina visuomenę, veikia žmonių nuostatas, pasirinkimus ir kelia grėsmę asmens ar organizacijos reputacijai. Pastaruoju metu vis dažniau naudojamos giluminės klastotės (angl. „deep fake“) – nuotraukose ar vaizdo įrašuose pakeičiami veidai, taip suklastojamos aukštų pareigūnų kalbos ir skleidžiama melaginga informacija.
Socialinių tinklų „troliai“ yra ypač aktyvūs komentarų skiltyse, kur jie skleidžia netikras naujienas. „Troliai“ prisijungia prie susiformavusių socialinių tinklų grupių ir skelbia kurstančias, įžeidžiančias žinutes, siekdami provokuoti bendruomenės narius.
Informacijos tikrinimo būdai internete
Rinkitės patikimus informacijos šaltinius – ieškokite naujausios informacijos pagrindiniuose ir saugiuose Lietuvos portaluose. Teisingą informaciją gausite iš pirminių šaltinių – Vyriausybės spaudos konferencijų ar elektroninių svetainių. Ši taisyklė galioja ir socialiniams tinklams – stebėkite oficialius ambasados ir kitų valstybinių institucijų ar vadovų profilius. Rekomenduojama skaityti naujienas ir patikimuose tarptautiniuose žiniasklaidos kanaluose. Visada naudinga sekti ne vieną, o kelis skirtingus informacijos kanalus.
