Nors COVID-19 sulėtino daugelį gyvenimo sričių, technologijų plėtros ir proveržio pasaulinė pandemija beveik visiškai nepalietė. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Fundamentinių mokslų fakulteto Informacinių sistemų katedros vedėjo prof. dr. Daliaus Mažeikos, universitetai toliau vykdė mokslinius tyrimus, startuoliai – realizavo inovatyvias idėjas ir kūrė prototipus, o IT korporacijos – įgyvendino didelius ir sudėtingus projektus. Profesorius apžvelgia IT tendencijas, IT specialistų paklausos pokyčius rinkoje ir atskleidžia, kokių technologijų proveržio galime laukti 2021 m.
Kas 2020 m. diktavo IT madas?
Šie metai nebuvo išskirtiniai, kalbant apie IT madas ar tendencijas. Proveržius atliko komandos, jungiančios universitetus, mokslo centrus, startuolius ir korporacijas.
Kalbant apie pagrindines pasaulines IT vystymosi kryptis, jos išliko tos pačios t. y. dirbtinio intelekto sistemos, kvantiniai kompiuteriai, IT sauga, blokų grandinių ir fintech technologijos, debesų kompiuterija, Edge computing, 5G technologija. Nežiūrint į pasaulinę pandemiją, mokslas, IT įmonės, startuoliai – dauguma dirbo, kaip buvo suplanuota. Kaip pavyzdį galiu pateikti „Apple“ kompanijos naują gaminį – iPhone 12, kuris pasirodė rinkoje 2020 m. spalį, nuo pirminio plano vėluodamas tik mėnesį.
Tuo pačiu norėčiau atkreipti dėmesį į keletą įdomesnių faktų, susijusių su didelių duomenų apdorojimu, kas paskutiniuoju metu yra vienas iš labai aktualių IT krypčių. Sparčiai didėjant duomenų kiekiui, nuolat kyla tokių duomenų apdorojimo greičio problema. Taigi, šiais metais labai pasistūmėta kvantinių kompiuterių kūrimo srityje. Pavyzdžiui, mokslininkai iš Stevens technologijos instituto (JAV) sukūrė lusto pagrindu veikiantį fotonų šaltinį, kuris yra 100 kartų efektyvesnis nei ankstesni ir leidžia pasiekti masinę kvantinių įrenginių integraciją.
Mokslininkai iš Chalmers technologijos universiteto (Švedija) pademonstravo, kad kvantiniu kompiuteriu jie jau gali išspręsti nedidelę dalį logistikos problemų t. y. optimizuoti lėktuvų pakilimo takų apkrovimo tvarkaraštį tam specialiai sukurtu Quantum Approximate Optimization algoritmu. Mokslininkai iš G. Washington universiteto (JAV) kartu su startuoliu „Optelligence LLC“ sukūrė optinį konvoliucinį neuroninio tinklo greitintuvą, galintį apdoroti petabaitus duomenų per sekundę. Ši inovacija pradeda naują optinio signalo apdorojimo, skirto mašininio mokymo uždaviniams spręsti, erą.
Tai tik dalis IT naujienų, kurios buvo sukurtos 2020 metais. Sunku ir apžvelgti visas naujoves.
Kas šiuo metu gimsta Lietuvos laboratorijose, kokiomis idėjomis čia gyvena mokslininkai?
VILNIUS TECH IT srityje dirba Fundamentinių mokslų ir Elektronikos fakultetų mokslininkai. Pagrindinės mūsų mokslininkų tyrimų kryptys yra dirbtinio intelekto sistemos, duomenų analizė, IT sauga, debesų kompiuterija, sprendimų paramos sistemos.
Informacinių sistemų katedroje daugiausiai dėmesio skiriame mašininio mokymo metodų taikymui IT saugai stiprinti, kuriamos sprendimų paramos sistemos IT saugos valdymui, analizuojami adaptyvūs verslo procesai, procesų gavybos uždaviniai, nagrinėjamos debesų kompiuterijos tematikos, susijusios su mikroservisų architektūros tobulinimu, patikimumo didinimu, adaptyviu valdymu. Katedroje sukurtas verslo procesų simuliatorius, kuris leidžia simuliuoti ir analizuoti sudėtingus verslo procesus bei atlikti mokslinius eksperimentus. Informacinių technologijų katedra nagrinėja mašininio mokymo, operacijų tyrimo uždavinius.
Kolegos Elektronikos fakultete dirba su dirbtinio intelekto sistemomis – kalbos ir vaizdo atpažinimu, daiktų internetu, išmaniosiomis vietomis (protingi namai, miestai, gamyklos), bevieliais tinklais. Virtualios realybės uždavinius nagrinėja Kompiuterinės grafikos katedra.
Kaip per 2020 m. keitėsi IT specialistų rinka? Ko galime laukti 2021 m.?
Šiuo metu IT specialistų rinka vis dar auga, o specialistų paklausa išlieka, tik gal nebe tokia didelė kaip prieš 5 metus. Remiantis statistiniais duomenimis, IT specialistų darbo vietų skaičius didėja daugiau nei 20% kasmet. Tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad darbo rinkoje didžiausią paklausą turi programinės įrangos ir taikomųjų programų kūrėjų bei analitinių profesijų grupė.
Taip pat būtina pažymėti, kad didžiausia IT specialistų koncentracija vis dar išlieka Vilniaus ir Kauno apskrityse. Jose telkiasi apie 85 proc. visų IT specialistų užimtų darbo vietų ir jų skaičius kasmet didėja t. y. Vilniuje sukuriama apie 15–20% daugiau naujų darbo vietų kasmet, o Kaune atitinkamai – 10–15%.
Gaila, bet kituose Lietuvos regionuose IT ir susijusių profesijų darbo vietų skaičius auga daugiau nei perpus lėčiau arba net mažėja. Kol kas matome beveik tiesines darbo vietų skaičiaus didėjimo priklausomybes, todėl 2021 m. augimas turėtų būti panašus, kaip ir 2020 m.
Ko bendrai galime tikėtis IT srityje 2021 m.?
Pagrindinės IT tendencijos 2021 m. bus panašios kaip ir 2020 m. Prognozuojama, kad toliau sparčiai bus vystomos daiktų internetas (IoT) ir tokios sistemos kaip išmanus namas, miestas. Didelis dėmesys bus skirtas ir virtualios ir papildytos realybės sistemos bei jų taikymui prekyboje, medicinoje, paslaugų ir švietimo sektoriuose.
Toliau sparčiai tobulės procesų automatizavimo sistemos (RPA), nes jų taikymas atlaisvina žmones nuo rutininių duomenų įvedimo ir tikrinimo darbų. „Gartner“ viceprezidentas Brianas Burke‘as, kalbėdamas apie RPA, pasakė, kad viskas, kas gali būti automatizuota, turėtų būti automatizuota. Ir tai savaime suprantama, nes automatizavimas IT sektoriuje, kaip ir gamyboje, didina darbo našumą, mažina sąnaudas ir duoda aiškią pridėtinę vertę.
Toliau intensyviai bus vystomos Edge computing technologijos. Jos glaudžiai siejamos su greitesniu daiktų interneto įrenginių generuojamų duomenų apdorojimu, lyginant su debesų kompiuterijos sprendimais. Dar viena technologija susijusi su daiktų internetu – tai 5G ryšio technologija. Ši duomenų perdavimo technologija, lyginant su 4G, leidžia sujungti šimtus kartų daugiau įrenginių į bevielį tinką ir pasiekti iki 10 Gbps duomenų perdavimo greitį. Tai ypač aktualu išmanaus miesto vystymui, autonominiams automobiliais ir t.t. 5G ryšys 2020 m. pradėtas testuoti ir Lietuvoje – veikia specialiose Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos zonose.
Aišku, kad toliau sparčiai bus vystomos dirbtinio intelekto sistemos, o jų taikymo sritys bus plečiamos.
Kaip jau minėjau, kadangi kuo toliau, tuo labiau esame priklausomi nuo informacinių technologijų, jų sauga, o taip pat ir intelektualių sistemų saugos sistemų kūrimas bus svarbi IT kryptis ir 2021 metais.
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) – inovatyvi aukštoji mokykla, ugdanti kūrybiškus ir kvalifikuotus specialistus. VILNIUS TECH užtikrina šiuolaikines, į darbo rinką orientuotas studijas ir atlieka daugybę įvairių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų – jie vykdomi 13 institutų, 3 mokslo centruose, 22 laboratorijose. Universitete veikia moderniausias Rytų Europoje Civilinės inžinerijos mokslo centras. Turėdamas daugiau kaip 500 partnerių tarp užsienio aukštųjų mokyklų, VILNIUS TECH suteikia plačias tarptautinių studijų bei praktikų galimybes.
