Sunkiausiai gyvenančiomis visuomenės grupėmis Lietuvoje laikomi pensininkai bei vaikus auginančios jaunos šeimos – taip mano atitinkamai 43 proc. ir 25 proc. šalies gyventojų, atskleidė „Spinter tyrimų“ apklausa. Tuo tarpu priešpensinio amžiaus žmonių finansinė situacija sudėtinga atrodo tik kas dešimtam (10 proc.) Lietuvos gyventojui, nors būtent tokio amžiaus žmonėms atsiranda daug sunkumų išliekant bei konkuruojant darbo rinkoje.
Apklausą inicijavusios Lietuvos pensijų ir investicijų fondų asociacijos (LIPFA) prezidentas Šarūnas Ruzgys teigia, kad rezultatai atskleidžia įdomius šalies gyventojų požiūrio niuansus.
„Nuolat skatindami žmones kuo anksčiau pradėti galvoti apie tai, iš kokių pajamų jiems teks gyventi pensijoje ir imti jai taupyti jau dabar, matome, kad šio gyvenimo laikotarpio iššūkius realistiškai suvokia du penktadaliai respondentų. Akivaizdu, kad jie realią situaciją žino anaiptol ne iš knygų ar teorinių pasvarstymų, o patys aiškiai mato, kad vien iš „Sodros“ mokamos pensijos išgyventi dabartiniams pensininkams nėra nei lengva, nei paprasta. Todėl pensininkų išskyrimas visiškai nestebina“, – sako Š. Ruzgys.
Gailesčio aritmetika
Nors pensininkai ir jaunos šeimos amžiaus prasme yra kardinaliai skirtingos, tačiau jas vienija vienas bendras bruožas – jos arba neturi galimybių dalyvauti darbo rinkoje, arba šios galimybės yra labai ribotos.
„Nors situacija pamažu gerėja ir dėl sparčiai senstančios visuomenės senjorai darbo rinkoje įgis vis didesnį svorį, tačiau šiuo metu svertas yra ne jų rankose. Jaunose šeimose užtenka kuriam nors iš tėvų paimti motinystės ar tėvystės atostogas ir pajamos iškart sumažėja. Akivaizdu, kad abiem šioms grupėms galimybės dirbti ir užsidirbti yra gana ribotos. Panašu, kad visuomenė tai vertina kaip objektyvią ir pateisinamą priežastį, paaiškinančią, kodėl šių grupių žmonės susiduria su didžiausiais finansiniais sunkumais“, – atkreipia dėmesį Š. Ruzgys.
Apklausos duomenys rodo, kad kur kas mažiau empatijos sulaukia prie pensinio amžiaus priartėję žmonės: juos tarp sunkiausiai išgyvenančių paminėjo 10 proc. Dar 9 proc. respondentų teigė, kad labiausiai pažeidžiami yra bedarbiai. Tik pradedančio dirbti jaunimo bėdas supranta 7 proc., o studentų bei vidutinio amžiaus žmonių, atitinkamai 4 proc. ir 3 proc. apklaustųjų.
Pasak Š. Ruzgio, visas šias grupes visuomenės akyse gali vienyti faktas, jog jos gali dirbti bei užsidirbti, tad ir finansinė situacija nėra nepataisoma.
„Visas šias grupes žmonės mato kaip potencialiai darbingas ir, matyt, būtent dėl to laikosi nuostatos, kad jie yra atsakingi už savo finansinę situaciją. Tuo tarpu pensininkų bei jaunų šeimų situacija suprantama kaip kur kas labiau pažeidžiama. Būtent šiame kontekste kiekvienam darbingo amžiaus žmogui svarbu pagalvoti apie finansinę „pagalvę“ tam laikotarpiui, kai pajamų tiesiog nebus arba jos bus minimalios. Be abejonės, tai apima ir pensiją“, – teigia Š. Ruzgys.
Pensininkai finansinius sunkumus pripažįsta, bedarbiai jų nesureikšmina
Apklausos metu paaiškėjo dar viena įdomi detalė: pensinio amžiaus senjorų nuomonė atitiko bendrą nuomonę, kad pensininkams išgyventi sunkiausia. Tarp pensininkų taip manančiųjų yra 40 proc., arba vos 3 punktais mažiau nei bendra šalies gyventojų nuomonė.
Tuo tarpu tik 5 proc. bedarbių teigia, kad jie iš tiesų yra finansiškai sunkiai besiverčianti grupė. Tai žymiai mažiau, palyginti su visų socialinių grupių nuomone (9 proc.). Daugiausiai, arba 43 proc. bedarbių mano, kad sudėtingiausiai yra pensininkams, dar 40 proc. – jaunoms šeimoms su vaikais.
„Faktas, kad patys bedarbiai savo situacijos nelaiko sudėtinga, iš tiesų iškalbingas. Galima kelti klausimą, kodėl ir iš kokių pajamų jie gyvena. Neatmestina, kad tokia situacija gali būti susijusi ir su šešėline ekonomika, kai užsidirbama nelegaliai, nuo pajamų nemokami mokesčiai. Tačiau tai, kad oficialaus pajamų šaltinio neturintys žmonės pripažįsta, kad būtent pensininkai Lietuvoje patiria didžiausius finansinius sunkumus reiškia, jog rūpinimasis senatve turėtų būti kiekvieno prioritetas“, – mano Š. Ruzgys.
Šiuo metu vadinamoji pakeitimo norma, arba gauto atlyginimo dydį siekianti pensijos dalis sudaro apie 40 proc., tačiau per keletą dešimtmečių dėl objektyvių priežasčių ji gali sumažėti iki 23 proc. II pensijų pakopa prie „Sodros“ pensijos prideda vidutiniškai 20–30 proc.
„Spinter tyrimai“ apklausą atliko šiemet kovo 18-28 dienomis, joje dalyvavo 1008 gyventojai, sulaukę18-75 metų amžiaus.
