Valstybinėje įstaigoje apsilankyti ar įsidarbinti nusprendęs, pavyzdžiui, judėjimo negalią turintis žmogus tiesiogine to žodžio prasme gali likti už durų. Tuo įsitikino Dirbančių neįgaliųjų asociacijos (DNA) inicijuotos socialinės iniciatyvos „Pritaikyta dirbti“ atstovai bei universalaus dizaino specialistai pasisiūlę apsilankyti įstaigose ir padėti įsitikinti, kiek patalpos ir aplinka čia pritaikyta neįgaliesiems.
Iš viso kreiptasi į 247 įstaigas, o vertinime dalyvauti sutiko vos trečdalis – 61 institucija. Dalis jų – iš anksto nurodydamos, kad žino, jog aplinka neįgaliesiems nei apsilankyti, nei dirbti nėra tinkama.
„Projekte kvietėme dalyvauti tikrai labai platų spektrą valstybinių įstaigų bei institucijų, išsiuntėme beveik pustrečio šimto laiškų. Sulaukėme 100 atsakymų, iš kurių 27 buvo neigiami – institucijos vertinime dalyvauti apskritai atsisakė. Tiesa, buvo ir tų, kurie į kvietimą sureagavo tikrai supratingai ir entuziastingai: tai ir Sodra, Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos, Vilniaus apygardos teismas, Registrų centras, Finansų ministerija“, – sako DNA atstovė Simona Kunigonytė.
Teisinasi reorganizacija ar rodo pirštu į Turto banką
Dažniausia priežastis, dėl kurios institucijos vertinime dalyvauti nepanoro – laukianti reorganizacija bei pastato, kuriame įstaiga įsikūrusi, priklausomybė Turto bankui. Tiesa, dalies institucijų atstovai teigė, jog vertinimas negalimas dėl veiklos specifikos ir specialiųjų saugumo reikalavimų
„Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vadovybės apsaugos departamentas, Viešojo saugumo tarnyba, Lietuvos Konstitucinis teismas bei Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija kaip pagrindinę priežastį, kodėl vertinime dalyvauti negali, nurodė specialius įstatymuose nurodytus saugumo reikalavimus. Belieka tikėtis, kad šios institucijos aplinką negalią turintiems žmonėms yra pritaikiusios, bet tiesiog negalėjo mums to parodyti“, – aiškina S. Kunigonytė.
Tuo tarpu reorganizavimu bei pastato priklausomybe Turto bankui savo sprendimą motyvavusių įstaigų argumentacija iš tiesų indikuoja kur kas gilesnę problemą.
„Tas faktas, kad viena ar kita institucija planuojama reorganizuoti ar net baigia savo veiklą nereiškia, kad ji neturi atitikti bent minimalių standartų. Juk iki reorganizacijos čia taip pat dirbo ir lankėsi žmonės, tarp kurių, akivaizdu, neįgaliųjų nebuvo. Ne todėl, kad jie ten neturėtų jokių reikalų ar interesų, bet todėl, kad negalėjo patekti. Ir būtent toks požiūris labiausiai ir glumina. Seniai žinoma, kad neįgaliesiems pritaikytoje aplinkoje sveikieji taip pat jaučiasi puikiai, o kartais net ir dar patogiau. Tačiau pats tas faktas, jog apie tai tiesiog nesusimąstoma, nematoma poreikio aplinką paversti komfortiška ir draugiška visiems atspindi bendrą, valstybiniu lygiu įsišaknijusį požiūrį“, – sako DNA atstovė.
S. Kunigonytės teigimu, socialinė iniciatyva taip pat atskleidė, kad noras paskatinti neįgaliuosius įsidarbinti viešajame sektoriuje kur kas panašesnis į deklaracijas nei į realias galimybes.
„Buvo kalbama ne tik apie paskatinimą, bet net ir apie privalomas kvotas neįgaliesiems, norintiems dirbti viešajame sektoriuje. Tačiau matant, kokia realiai situacija su aplinkos pritaikymu, kyla klausimas, kur toliau, nei tik paprastos kalbos, tai gali vesti? Jei privataus sektoriaus įmonės į tai investuoja savo lėšas, lieka neaišku, kas planuojama daryti valstybiniu lygiu ir kada situacija pasikeis“, – pastebi DNA atstovė.
Vertins ir toliau
Vizite į Lietuvos banką dalyvavęs Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus architektūrinės – urbanistinės ekspertų tarybos narys Saulius Pamerneckis pastebi, kad net ir paveldo statusą turintys, seni statiniai tikrai gali būti pritaikyti žmonėms su negalia.
„Vizitą į Lietuvos Banką aplinkos pritaikymo požiūriu tikrai vertinu teigiamai. Istorinis pastatas, statytas gerokai anksčiau, tikrai gali būti pavyzdžiu, kad ne tik modernūs, nauji pastatai gali būti pritaikyti neįgaliųjų poreikiams. Ir ne tik turintiems judėjimo, bet ir, pavyzdžiui, regėjimo negalią. Iš esmės viskas yra tik požiūrio klausimas“, – įsitikinęs S. Pamerneckis.
Iniciatyvą „Pritaikyta dirbti“, kurios metu kartu su specialistais įvertinamas aplinkos pritaikymas negalią turintiems asmenims, planuojama ir toliau tęsti, o visos valstybinės institucijos kviečiamos prisijungti.
„Artimiausiuose planuose numatytas vizitas į Finansų ministeriją, Generalinę prokuratūrą, kitas iniciatyvoje sutikusias dalyvauti institucijas. Kartu su universalaus dizaino specialistais ir Dirbančių neįgaliųjų asociacijos nariais ne tik vertiname, bet ir teikiame rekomendacijas, domimės ateities planais. Norisi institucijų atstovus paskatinti kreiptis, atsiliepti tuos, iš kurių jokio atsakymo taip ir negavome. Tiesiog kuo greičiau suprasime, kad visuomenė stipri ir aktyvi tiek, kiek stiprūs ir aktyvūs jos silpniausi nariai, tuo daugiau save realizuojančių, laimingų žmonių matysime aplink. Nes ignoruoti ir užsimerkti – ne išeitis ir ne problemos sprendimas“, – įsitikinusi S. Kunigonytė.
