Jūratė Skėrytė
Vilniaus miesto savivaldybė atkurs sudaužytą karininko Jono Noreikos-Generolo Vėtros atminimo lentą ant Lietuvos mokslų akademijos bibliotekos sostinėje, pranešė meras Remigijus Šimašius.
„Radome dokumentus, kad savivaldybė 1998 metais finansavo šios lentos pastatymą 7741 litu. Šiaip jau nemaža suma kaip tam laikui. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, šiandien priėmiau sprendimą, kad savivaldybė atkurs J. Noreikos lentą – sugrįšime į tą pačią padėtį, kuri buvo iki vakar ryto, kol kuvaldinis teroristas sugalvojo tarsi pagal užsakymą pakiršinti mūsų visuomenę“, – savo socialinio tinklo „Facebook“ paskyroje antradienį pranešė R. Šimašius. Anot jo, bus įrengta nauja atminimo arba atkurta senoji, surinkus ją iš sudužusių dalių. Pirmadienį tuoj po įvykio meras tvirtino, kad vandališkai sudaužyta lenta nebus atkuriama. „Primenu, kad savivaldybė nebuvo šios atminimo lentos įrengimo iniciatorė, tad lentos atkūrimo svarstyti neplanuoja“, – pirmadienį feisbuke rašė R. Šimašius.
Atkurti J. Noreikos atminimo lentą paragino Seimo nariai, premjeras Saulius Skvernelis. R. Šimašius antradienį tvirtino, kad kalbant šia tema nereikėtų vadovautis karštomis emocijomis. „Visų dar kartą prašau nežongliruoti šia tema, kol emocijos karštos – padarykime kelių mėnesių pertrauką galvų atvėsinimui, o po to grįžkime prie civilizuotos diskusijos apie Joną Noreiką, jo sudėtingą gyvenimo kelią, bei jo įamžinimo poreikį bei būdą. Elkimės kaip laisvi ir garbingi savo šalies ir miesto šeimininkai, nežaiskime pagal Kremliaus ir vietinio vandalo mums primestą scenarijų“, – rašė meras.
Dėl veiksmų Holokausto metu kontroversiškai vertinamo J. Noreikos atminimo lenta nuo Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos pastato numušta pirmadienį. Tai viešai, filmuodamas savo veiksmus padarė Stanislovas Tomas, siekiantis kandidatuoti į Europos Parlamentą. Teisėsauga pirmadienį pranešė pradėjusi tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo. Diskusijos visuomenėje dėl šios lentos vyko ne vienus metus. Kritikai teigia, kad šio garbingo ženklo neturi likti įvertinus tai, jog J. Noreika, būdamas Šiaulių apskrities viršininku, pasirašė raštus dėl žydų geto steigimo ir žydų turto tvarkymo. Gynėjai pabrėžia J. Noreikos nuopelnus antisovietiniame pogrindyje, akcentuoja, kad vėliau karo metais jis buvo pats įsitraukęs į antinacinę veiklą. J. Noreika buvo suimtas 1946 metų kovą, o kitąmet okupacinės sovietų valdžios sušaudytas.
BNS
