Vašingtonas, balandžio 3 d. (AP-AFP-BNS). JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) antradienį pareiškė norintis, kad NATO šalys ir toliau didintų savo gynybos biudžetus.
Jis pagyrė Aljanso sąjungininkes, kad pastaraisiais metais išaugo jų išlaidos gynybai.
„Buvo padaryta didžiulė pažanga, ir NATO yra daug stipresnė“, – sakė D. Trumpas žurnalistams.
Antradienį Baltuosiuose rūmuose lankėsi NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, o trečiadienį planuojama jo kalba JAV Kongrese. JAV J. Stoltenbergas lankosi minint 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines.
Išlaidos „šovė aukštyn“
D. Trumpas sau prisiėmė nuopelną dėl didėjančių NATO narių gynybos biudžetų, nors jų augimas prasidėjo dar prieš tai, kai jis tapo JAV prezidentu.
Gynybos išlaidos „šovė aukštyn“, tvirtino JAV vadovas ir pridūrė, kad iki jam tampant prezidentu sąjungininkių gynybos biudžetai mažėjo.
„Žmonės moka, ir aš labai džiaugiuosi“, – sakė D. Trumpas.
D. Trumpas, netikėtai tapęs NATO valstybės steigėjos prezidentu, jau ilgą laiką abejoja dėl šios organizacijos naudingumo ir dažnai vadina kitas valstybes nares išlaikytinėmis.
Po 2014-aisiais Rusijos įvykdytos Ukrainai priklausančio Krymo pusiasalio aneksijos NATO narės įsipareigojo iki 2024 metų gynybai išleisti ne mažiau kaip 2 proc. savo bendrojo vidaus produkto (BVP). JAV šiuo metu gynybai skiria apie 3,4 proc. BVP.
Bendrai NATO išlaidos gynybai auga ir iki 2020 metų pabaigos sąjungininkės nuo D. Trumpo atėjimo į valdžią 2016-aisiais išlaidas bus padidinusios 100 mlrd. dolerių (88,5 mlrd. eurų).
Buvęs Norvegijos premjeras J. Stoltenbergas palaiko D. Trumpo poziciją dėl išlaidų gynybai didinimo ir sako, kad JAV prezidento griežtas raginimas davė rezultatų.
„NATO yra stiprus aljansas, bet tam, kad išliktume stiprus aljansas, turime būti sąžiningi. Todėl sąjungininkės turi daugiau investuoti į gynybą. Jūsų žinutė yra griežta, ir jūsų žinutė jau padarė įtakos“, – D. Trumpui antradienį sakė NATO lyderis.
Jubiliejinė kalba
J. Stoltenbergas trečiadienį sakys kalbą abiejų Kongreso rūmų nariams; tai rodo amerikiečių įstatymų leidėjų tvirtą paramą NATO, kuri 1949-ųjų balandžio 4-ąją buvo įkurta Vašingtone.
Minėdami 70-ąsias Aljanso įkūrimo metines, 29 šalių narių diplomatijos vadovai trečiadienį renkasi į dvi dienas truksiančias derybas. NATO viršūnių susitikimas planuojamas gruodį Londone.
Nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos NATO įtvirtino Europos ir JAV partnerystę, paremtą karine galia ir demokratinėmis vertybėmis, siekiant sukurti atsvarą Sovietų Sąjungai.
Šiandien NATO vėl laiko Rusiją grėsme, nors D. Trumpas akcentuoja, kad reikia gerinti santykius su Maskva.
„Tikiuosi, turėsime gerus santykius su Rusija, – sakė D. Trumpas. – Manau, sutarsime.“
Ketvirtadienį NATO šalių užsienio reikalų ministrai grįš prie mėgstamiausios JAV prezidento temos – „sąžiningo naštos pasidalijimo svarbos“, sakė vienas Valstybės departamento pareigūnas.
Didesnė parama Ukrainai
Nors NATO valstybės nesutaria dėl išlaidų gynybai klausimo, dauguma Aljanso narių pritaria susirūpinimui dėl Rusijos, aneksavusios Krymą ir palaikančios Rytų Ukrainoje veikiančius separatistus.
„Ieškome būdų padaryti daugiau visame Juodosios jūros regione. Atidžiau stebėsime padėtį, Juodojoje jūroje bus daugiau NATO šalių laivų. Taip pat galioja sankcijos, įvestos“ Rusijai dėl veiksmų Ukrainos teritorijoje, nurodė JAV ambasadorė prie NATO Kay Bailey Hutchison (Kei Beili Hačison)
J. Stoltenbergo teigimu, užsienio reikalų ministrai veikiausiai pritars siūlymui didinti paramą Ukrainai ir Gruzijai, pavyzdžiui, rengiant jūrų bei pakrančių apsaugos pajėgų pratybas.
Generalinis sekretorius pridūrė, kad NATO taip pat svarstys, kokių tolesnių žingsnių imtis žlugus Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarčiai. Jungtinės Valstijos ir jų sąjungininkai tvirtina, jog viena iš Rusijos sukurtų raketų sistemų pažeidžia šį svarbų Šaltojo karo laikų ginklų kontrolės paktą.
BNS
