Nuo vaiko pinigų sistemos starto praėjus dviem mėnesiams, toli gražu ne visos šeimos yra gavusios pirmąsias išmokas, tačiau tarsi tam, kad laukti būtų lengviau, valdantieji žada jas dar padidinti – nuo 30 iki 50 eurų. Skundžiasi ne tik dalis tėvų, bet ir savivaldybių darbuotojai, mat ne visur spėjama sulig valdančiųjų sumanymais – socialinės paramos skyriai dirba viršvalandžius bei savaitgaliais, o Vilniuje, kur prašymų daugiausia, prireikė ir 12 naujų etatų.
Teisę į išmoką iš viso turi 530,8 tūkst. Lietuvos vaikų, iš jų 400 tūkst. tokią galimybę gavo naujai, tačiau nuo užpildyto prašymo iki papilnėjusios sąskaitos – tolimas kelias, prailgstantis dažniausiai savivaldybėse. Didmiesčiuose, ypač Vilniuje, keblumų daugiausia.
Viršvalandžiai tapo kasdienybe
Sostinės vicemeras Gintautas Paluckas sako, kad vėluojama dėl neišbaigtos elektroninės sistemos, ir beda pirštu į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją. Pačioje savivaldybėje atsirado 12 naujų laikinų darbuotojų, kad būtų susidorota su krūviu.
„To pareikalavo darbo krūvis, kuris atsirado priėmus pataisas dėl vaiko pinigų. Ir atitinkamai neadaptavus, nesutvarkius informacinės sistemos, kuri leistų išvengti žmogaus perteklinio įsikišimo. Apie tai su ministerija buvo kalbėta ne kartą ir gerokai anksčiau“ – Alfa.lt sakė miesto vicemeras.
Kiek tai kainuos biudžetui? Tiksliai pasakyti sunku, mat lieka neaišku, kuriam laikui prireiks šių darbuotojų paslaugų, o atlyginimų vidurkis siekia 1300–1400 eurų per mėnesį.
„Kai šitos problemos ir darbo krūvis bus įveiktas, pagal darbo sutartį tų darbuotojų daugiau nebereikės. Šita reforma sukėlėabsoliučiai nepakeliama naštą, su kuria turėjo būti kažkaip tvarkomasi, neturėjome kitos išeities. Tikimės, kad kai viskas bus sutvarkyta, papildomų administracinių išlaidų nereikės“, – sakė G. Paluckas.
Mažesniame Kaune – ir problemos kiek mažesnės. Čia naujų darbuotojų nesamdyta, bet esami dirba viršvalandžius.
„Didžiausius antplūdžius, kai buvo suplakta prašymų per dieną daugiau nei 2 tūkst., tai apdoroti užtruko ne vieną dieną ir ne dvi, bet nebuvo poreikio priimti naujų darbuotojų“, – Alfa.lt sakė Ana Sudžiuvienė, Kauno miesto savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja.
„Šiaip visai susitvarkom, atsiliekam dabar tik dvi dienas, dirbam komandoje – ir visi poskyrio vadovai, ir vedėjų pavaduotojai iššūkį turime, tenka dirbti ir savaitgaliais“, – pridūrė pašnekovė.
Per sausio mėnesį Kauno gyventojai savivaldybei pateikė 19 363 prašymus dėl išmokų vaikams.
Nors atlaikyti milžinišką krūvį tenka ir Klaipėdos miesto Socialinių išmokų poskyriui, jo vedėja Gina Vilimaitienė įsitikinusi, kad priimti nauji žmonės vargiai padėtų išspręsti problemą.
„Kad nesusitvarkom su tom pajėgom, tai akivaizdu buvo, bet nauji žmonės – tai juk priėmimo procedūros, naujus žmones reikia apmokyti, o jeigu esamas darbuotojas skiria tam laiko, tai stringa jo darbai, nes turi nuo savo darbo nuimti laiko ir investuoti į tą naują žmogų. Šiuo keliu eiti nesvarstėm, džiaugiuosi, kad mūsų darbuotojos sutiko ir dirbam viršvalandžius ir savaitgaliais“, – sakė G. Vilimaitienė.
Savivaldybėje pakaitomis savaitgaliais ir po darbo valandų dirbti pasilieka 35–38 žmonės, kuriems už viršvalandžius mokama 1,5 valandinio atlyginimo, o už darbą savaitgaliais – dvigubas.
„Mes kažkur apie pusę mėnesio vėlavom, nes išvis neveikė sistema. Sausio 15 d. tik atsigavo elektroninė sistema, kurioje dirbam su visomis išmokomis. Mes pusę likusio sausio dirbome vien su užlaikytomis išmokomis“, – užtrukusį išmokų paskirstymą aiškino savivaldybės darbuotoja, pridūrusi, kad ir šiomis dienomis gauna po 80 prašymų per dieną.
„Sistema gera bent jau tuo, kad ten žmonės registruoja prašymus ir jų gyvai priiminėti nereikia, nes jeigu sudarinėtume eiles, turbūt kai kurie žmonės galėtų prašymą priduoti tik birželio mėnesį“, – Alfa.lt sakė G. Vilimaitienė.
Šiauliai, kaip ir kiti didieji šalies miestai, nėra išimtis – viršvalandžiai išmokų skyriaus darbuotojams taip pat tapę kasdienybe, bet padėtis, pasak kalbintos specialistės, gerėja.
„Sausio mėnesio beveik visi prašymai apdoroti. Per sausio mėnesį, kai buvo didžiausias krūvis tų prašymų, tai didžiausia problema ir yra, kitais mėnesiais mažiau tų prašymų paduota, tai tikimės, kad paeisim į priekį“, – sakė Socialinių išmokų ir kompensacijų skyriaus vyresnioji specialistė Ingrida Kukanauzienė.
„Pajėgos visos pajungtos, nes išmokos ne vien vaikams skyriuje priimamos, bet ir kitos socialinės pašalpos, neįgalumo šalpa, prašymų pateikia ir studentų, kolegijų atstovai. Lygiai taip pat dirbam per pietus, po darbo, kad su ta situacija susitvarkytume“, – sakė pašnekovė.
Žada didinti išmokas
Seimo valdantieji vadinamaisiais vaiko pinigais didžiuojasi ir vadina tai socialiai orientuotos politikos sėkmės pavyzdžiu. Žadama, kad nuo kitų metų išmoka galėtų didėti iki 50 eurų, tačiau tam valstybės biudžete reikėtų surasti papildomus 93 mln. eurų. Taip praėjusią savaitę sakė Alfa.lt redakcijoje viešėjusi Seimo vicepirmininkė Rima Baškienė.
„Dabar 231 mln. patenka jau į šeimų kišenes. Aišku, spraga didžiulė, kad savivalda nesugeba tų prašymų užpildyti, sutvarkyti ir t. t. Ir taip, žmonės nepatenkinti, bet jie žino, kad jeigu susitvarkys dokumentus, pinigai nedingsta“, – sakė Seimo vicepirmininkė.
Valdantieji sektinu pavyzdžiu įvardija Lenkiją, kur kiekvienam vaikui skiriama 120 eurų išmoka.
https://www.alfa.lt/straipsnis/50271757/vaiko-pinigu-nasta-savivaldybems-kasdienybe-virte-virsvalandziai-ir-nauji-etatai
