Ar tikrai masonai ir iliuminatai inicijavo Prancūzijos revoliuciją? Kuo remdamasis automobilių gamintojas Henry Fordas parašė knygą Tarptautinis žydas: opiausia pasaulio problema, tapusia bestseleriu nacistinėje Vokietijoje? Kodėl kolorado vabalas tapo kontroversiška figūra Šaltojo karo istorijoje? Kas bendro tarp Rugsėjo 11-osios teroristinių atakų ir 20 dolerių banknoto? Tai tik maža dalis klausimų, į kuriuos atsakoma Lietuvos nacionalinio muziejaus Istorijų namuose rugsėjo 20 d. atsidarančioje tarptautinėje parodoje „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“.
Tai pirmoji Lietuvoje tokios tematikos paroda, kurioje koncentruotai galima susipažinti su garsiausiomis sąmokslo teorijomis ir sužinoti, kaip jos kuriamos. Parodoje pirmąkart bus galima išvysti Stepono Dariaus ir Stasio Girėno karstus bei variklį iš lifto, veikusio viename iš Pasaulio prekybos centro bokštų dvynių Niujorke.
Vystantis technologijoms sąmokslo teorijos ėmė plisti po pasaulį geometrine progresija. Šiandien kiekvienas gali skleisti savo teorijas internetinėje erdvėje, dažnai galima rasti keletą prieštaringų teiginių ta pačia tema. Tačiau jau nuo pat viduramžių sąmokslo teorijomis apipinta begalė dalykų. Vienos jau atpažįstamos, kitos – tik pradedamos atpažinti. Vienos gyvavo tik tam tikrą laikotarpį, apie jas žinoma iš vadovėlių ar senelių pasakojimų, kitos – nemarios ar dar tik kuriasi.
Lietuvos nacionalinio muziejaus generalinė direktorė ir parodos Lietuvoje iniciatorė dr. Rūta Kačkutė teigia, kad šios parodos tema kaip niekada aktuali vėl gyvenant ypač neramiais laikais. Negana to, internetas ir dabartinių technologijų progresas, ypač dirbtinis intelektas, leidžia joms plisti dar greičiau.
„Šiandien per visus įmanomus kanalus mus pasiekia perteklinė informacija, turime nuolat sau atsakyti į klausimą: tikėti ar netikėti. Tačiau kad atsektume, kas yra tiesa, o kas ne – reikia suprasti ištakas, nuolat tikrinti savo budrumą ir lavinti kritinį mąstymą. Štai dabartinis karas vyksta ne tik fiziniu, bet ir skaitmeniniu pavidalu. Propaganda – neatsiejama nuo sąmokslo teorijų, taigi parodoje, apimant visus svarbiausius istorinius etapus, kalbama apie tai, kas vyksta šiandien. Pasirodo, praeitis niekur nedingo – ji kaip niekad gyva“, – pabrėžia R. Kačkutė.
Istorijų namuose duris atverianti paroda – jau trečia sąmokslo teorijų temos interpretacija. Pirmą kartą parodą sumanė ir parengė Lichtenau mieste veikiantis Dalheimo vienuolyno fondo LWL vienuolynų kultūros muziejus. Didžiulė jos sėkmė paskatino Liuksemburgo miesto istorijos muziejų sukurti parodos adaptaciją.
Vilniuje atsidarančios parodos kuratorės – dr. Ina Ėmužienė ir dr. Milda Kvizikevičiūtė. Pasak jų, sąmokslo teorijos užima unikalią vietą kolektyvinėje sąmonėje. Tiesos, spekuliacijų, baimės ir vilties elementus jos sujungia į pasakojimus, kurie turi įtakos istorijos eigai, tautų likimui ir net asmeninei tapatybei. Ypač visuotinių krizių metu, kai susiduriama su nesuvokiamais ar neįtikėtinais dalykais.
„Galimybė pažvelgti į didžiąją dalį įvykių iš istorinės perspektyvos primena, kad neramūs laikai yra palankūs sąmokslo teorijų sklaidai. Per karus, revoliucijas ar istorinius sukrėtimus jos pateikia atsakymus į nerimą keliančius klausimus. Tad kviečiame leistis į kelionę po žmogaus kuriamas teorijas, raginame kelti klausimus, įsigilinti ir mąstyti kritiškai. Pasirinkimas – tikėti ar ne – iš tiesų priklauso nuo kiekvieno mūsų. Juo labiau kad sąmokslo teorijos bent jau artimiausiu metu niekur nedings, o mūsų atmintimi bus manipuliuojama nuolat“, – apibendrina ir kviečia aplankyti parodą M. Kvizikevičiūtė ir I. Ėmužienė.
Tarptautinė paroda „Tikėti ar netikėti: sąmokslo teorijos“ veiks nuo 2023 metų rugsėjo 20 dienos iki 2024 metų gegužės 16 dienos Istorijų namuose, T. Kosciuškos g. 3, Vilniuje. Darbo laikas: antradienį, ketvirtadienį, penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį 10–18 val., trečiadienį 10–20 val.
