„Stebuklingos sėkmės formulės nėra – svarbiausia mylėti savo darbą, eiti į jį kaip į šventę ir tiesiog jam atsiduoti“, – įsitikinusi Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlė“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja Aldona Skamarakienė. Į darbą pedagogė kasdien skuba su šypsena veide, nors darbe skaičiuoja jau 43 darbo metus – nuoboduliui ir rutinai vietos nėra.
A.Skamarakienė 2021-aisiais gavo reikšmingą įvertinimą – ji tapo Vilniaus „Metų mokytoja“ ir buvo apdovanota už novatorišką gamtosauginių ir sveikos gyvensenos idėjų sklaidą bei etninių tradicijų mažųjų ugdytinių širdelėse puoselėjimą.
Svarbiau ne imti, o duoti
Kaip pasakoja pati pedagogė, meilė vaikams ją lydėjo visada, tad profesijos pasirinkimas nebuvo sudėtingas.
„Noriu kažką tiems vaikams perteikti – patinka duoti tai, kas jiems ir vėliau gyvenime bus reikalinga. Man svarbu, kad būtų ir tęstinumas – juk tai, ką išmoks būdami mažesni, jie turės ir paaugę, galės tai pritaikyti ir mokykloje, ir gyvenime. Norisi taip paprastai, iš praktikos tą patirtį ir žinias vaikams duoti“, – pasakojo A. Skamarakienė.
Itin didelę jos gyvenimo dalį užima gamta ir sodininkystė, todėl pedagogė jau kurį laiką šį savo hobį perkelia ir pas savo ugdytinius – su vaikais ji sodina daržoves ir gėles. Ši veikla, anot priešmokyklinio ugdymo mokytojos, daug džiaugsmo suteikia ne tik vaikams, bet ir jai pačiai.
„Aš pati esu užaugusi kaime – ten ir daržų buvo, taip pat visą gyvenimą augindavome daržoves ir gėles. Kažkada pagalvojau: o kodėl darželyje to nepabandyti? Iš pradžių su vaikais bandėme auginti sėklytes ant palangės, o vėliau nusprendėme, kad reikia daržiuko ir lauke. Ir tikrai – vaikai laimingi, džiaugiasi, pastebi, kiek augaliukas paauga, kada reikia jį palaistyti.
Pasisodiname pomidorų, paprikų, agurkų, moliūgų. Anksčiau moliūgų sėklytes vaikai sodindavo į vienkartinius indelius, vėliau nešdavosi į savo daržus, o rudenį atnešdavo ir darydavome parodas, dalyvaudavome ir miesto renginiuose. Taip pat ir su gėlėmis – rudenį lauke sodinome tulpes, o pavasarį jas skynėme per Motinos dieną dovanojome mamytėms“, – prisiminė Vilniaus lopšelio-darželio „Atžalėlė“ priešmokyklinio ugdymo mokytoja.
Ji pabrėžė, kad vaikai į šią veiklą labai mėgsta įtraukti ir savo tėvus, nuolat didesniais ar mažesniais sodinimo darbais užsiima ir namuose.
„Yra sąlytis su žeme, vaikai pamato, kas iš vienos sėklos gali išaugti, matuoja, skaičiuoja, žiūri spalvas. Per gamtą galima išmokti ir labai daug sužinoti apie patį gyvenimą“, – įsitikinusi pedagogė.
Tiesa, ji pridūrė, kad vaikai pasiryžę ne tik džiaugtis savo darbo vaisiais, bet noriai atlieka ir ne tokius smagius darbus – tvarko aplinką, laisto ar ravi užaugusias piktžoles.
„Žinoma, ne visi nori ravėti, bet daugelis to imasi noriai. Pastebėjau, kad kruopščiau prie tų darbų eina berniukai“, – sakė pašnekovė.
Nors per savo karjerą ji dirbo tiek su vyresniais, tiek su visai mažais vaikais, A. Skamarakienė tvirtino, kad arčiau gamtos pritraukti nori ir pačius mažiausius.
„Šiais metais turiu lopšelinę grupę, tai su ankstesniais vaikais mes sodinome bulves, o su šiais jau nukasėme, pažiūrėjome, kaip jos atrodo, moliūgus apžiūrėjome, kaip auga. Ir dabar galvojome, kad dar tulpes reikia pasodinti, kad vaikai galėtų pavasarį pasidžiaugti savo darbo rezultatu“, – vardijo moteris.
Įvertinimas mokytojams – labai svarbus
Nors stengiasi savo ugdytiniams duoti kuo daugiau, pedagogė prisipažino, kad ne ką mažiau iš jų gauna ir pati – Aldoną itin džiugina jos mokinių rodomi pasiekimai.
„Mes daug kur dalyvaujame, įvairiuose projektuose, konkursuose – yra nemažai vaikų, kurie gauna net prizines vietas. Dabar su vaikais gaminome knygą apie gyvūnus, tai piešėme piešinukus, kūrėme aprašymus, vaikai užėmė trečią vietą. Tikrai tas darbas atsiperka, labai džiugu matyti rezultatą. Reikia vaikus kažkuo sudominti, kad jiems tai būtų patrauklu. Kai tau pavyksta juos sudominti, tada jie tavęs ir klauso, ir atsakinėja, ir dalyvauja. Tai tikrai labai svarbu“, – teigė A. Skamarakienė.
Pasak jos, stebuklingos sėkmės formulės mokytojo darbe nėra – svarbiausia savo darbą tiesiog mylėti. O prie to, pedagogės teigimu, žymiai prisideda tiek vaikų ir jų tėvų padėka, tiek ir gauti įvertinimai.
„Mokytojui svarbu būti įvertintam – didžiausias įvertinimas, žinoma, yra pačių vaikų ir tėvų padėka, tačiau būti įvertintam ir iš išorės visada labai džiugu“, – prisipažino Vilniaus „Metų mokytoja“ A. Skamarakienė.
Visiems būsimiems mokytojams ji linki to paties – nuoširdžiai mylėti savo profesiją ir ja tikėti.
„Būkite nusiteikę dirbti šį darbą. Žinoma, ne paslaptis, kad dabar jį dirbti sudėtingiau, nes sunkiau susibendrauti ir su pačiais tėveliais – turbūt nemažą dalį jaunimo tas darbas su tėveliais ir atgraso. Tad reikia ir su vaikais, ir su jų tėvais atrasti tą bendrą kalbą. Tada viskas bus tikrai gerai“, – įsitikinusi A. Skamarakienė.
Kviečia siūlyti „Metų mokytojus“
Vilniuje tokių atsidavusių mokytojų kaip A. Skamarakienė – tikrai ne vienas, tik svarbiausia juos pastebėti. Kaip ir kasmet, Tarptautinės mokytojų dienos proga Vilnius pagerbs geriausius 2022 metų mokytojus, ugdymo įstaigų vadovus ir tėvus (globėjus). Iki šių metų rugsėjo 26 dienos 18 valandos dar galima siūlyti pedagogus Vilniaus metų mokytojo nominacijai gauti.
Šio vardo suteikimo tikslas – įvertinti mokytojo darbą ir atkreipti Vilniaus bendruomenės dėmesį į mokytojo profesinės veiklos daugiasluoksniškumą.
Vilniaus metų mokytojo vardas suteikiamas Vilniaus miesto savivaldybėje veikiančių ikimokyklinio, neformaliojo, formalųjį švietimą papildančių ir bendrojo ugdymo įstaigų mokytojams, kitiems pedagogams.
Vilniaus metų mokytojų apdovanojimų šventė vyks spalio 5 d.
