Nuo 2024‑ųjų sausio 1 d. didės valstybės skatinamosios įmokos kaupiantiesiems antros pakopos pensijų fonde. Be to, į kaupimą bus automatiškai įtraukiami dalis gyventojų, įskaitant to atsisakiusius 2021-aisiais.
Į antrosios pakopos pensijų fondą įmokas perveda asmens darbdavys ir papildomai prisideda valstybė. Kas mėnesį į pensijų fondą pervedama 3 proc. asmens atlyginimo prieš mokesčius ir 1,5 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio skatinamoji įmoka iš valstybės biudžeto.
Nuo kitų metų pradžios, skaičiuojant valstybės skatinamąsias įmokas visiems kaupiantiesiems bus atsižvelgiama jau į 2022‑ų, o ne į 2021‑ų metų vidutinį atlyginimą.
„Valstybės įmokų tarifas į antros pakopos pensijų fonduose kaupiančių fondus skaičiuojamas nuo užpraėjusių metų VDU, kuris 2022-aisiais siekė truputį daugiau nei 1,8 tūkst. eurų. Todėl 2024-aisiais valstybės įmokos dydis sieks nebe 23,9 euro per mėnesį, o maždaug 27,04 euro. Tai sudarys apie 324 eurus per metus“, – pasakoja „Luminor investicijų valdymas“ vadovė Loreta Načajienė.
Ekspertė pateikia pavyzdį – jei asmuo uždirba 1 000 eurų per mėnesį prieš mokesčius, jo pensijų kaupimo įmoka sieks 30 eurų, o iš valstybės biudžeto lėšų į jo pensijų fondą bus pervedama dar 27,04 euro. Todėl valstybės biudžeto lėšų dalis padidintų asmens įmoką net 90 proc. ir bendra įmoka pensijų kaupimui siektų 57,04 euro per mėnesį.
Įtraukiami nauji kaupiantieji
Dar vienas pokytis 2024-aisiais – metų pradžioje į pensijų kaupimą bus įtraukiami tie žmonės, kurie sausio 2 dieną bus jaunesni nei 40 metų, dirbs samdomą darbą ar vykdys savarankišką veiklą Lietuvoje. Pakartotinai bus įtraukiami ir tie žmonės, kurie prieš trejus metus atsisakė dalyvauti pensijų kaupime.
„Informacija apie įtraukimą į pensijų kaupimą gyventojams siunčiama sausio viduryje į jų asmeninę „Sodros“ paskyrą, taip pat gali būti siunčiama el. paštu arba registruotu laišku. Gavusieji pranešimą apie įtraukimą į pensijų kaupimą turės laiko apsispręsti iki 2024 metų birželio 30 d.“, – teigia L. Načajienė.
Pranešimus apie įtraukimą į kaupimą gavę asmenys turės tris pasirinkimus: norintiems prisijungti nieko daryti nereikės, jie nuo liepos 1 d. taps pensijų kaupimo dalyviais „Sodros“ parinktoje bendrovėje. Norintys kaupti kitoje, galės sudaryti sutartį su savo pasirinkta kaupimo bendrove.
Nusprendusieji nekaupti iki birželio 30 d. turės pateikti automatiškai užpildytą prašymą asmeninėje „Sodros“ paskyroje ar „Sodros“ klientų aptarnavimo skyriuje ir atsisakyti dalyvauti kaupime.
Rekomenduoja kaupti ne tik antroje pakopoje
L. Načajienė pabrėžia, kad senatvėje norint gyventi pernelyg nekeičiant savo gyvenimo būdo ir išlaidų, asmens pensija turėtų būti ne mažesnė nei 70–80 proc. iki tol buvusio jo darbo užmokesčio. Ekspertė akcentuoja, kad norint pasiekti šį tikslą, taupymo tik pirmoje ir antroje pakopose gali nepakakti, todėl verta apgalvoti galimybę kaupti ir trečioje pakopoje.
„Prognozuojama, kad pirmos pakopos pensija senatvėje sudarys apie 40 proc. dabartinio žmonių atlyginimo dydžio. Papildomai taupant antros pakopos pensijų fonduose, tikėtina, kad asmens pensija išaugs iki maždaug 50 proc. prieš pensiją gautų pajamų. Norint senatvę pasitikti patogiai, likusią dalį iki rekomenduojamo pensijos dydžio potencialiai gali užtikrinti kaupimas trečioje pakopoje“, – sako „Luminor investicijų valdymas“ vadovė.
Ji atkreipia dėmesį, kad 2024-ieji taip pat žymi trijų pakopų pensijų sistemai Lietuvoje svarbią sukaktį –toks pensijų kaupimo principas buvo pradėtas prieš 20 metų, 2004-aisiais.
„Per šiuos 20 metų įvykusios kelios reformos ir pokyčiai taip pat žymi jau penkmetį. Antros pakopos pensijų fondų klientų skaičius Lietuvoje jau viršijo 1,4 mln., o turtas pensijų fonduose beveik siekia 7 mlrd. eurų“, – pasakoja L. Načajienė.
