Rugsėjo 25 d. Medininkuose įvyko diskusija apie pasienio regiono iššūkius ir galimybes, kurioje dalyvavo Europos Komisijos pirmininkės vykdomasis pavaduotojas Rafaele Fitto, įvairių institucijų ir organizacijų atstovai. Diskusijoje akcentuota pasienio regionų svarba nacionaliniam saugumui, ekonominei plėtrai ir socialinei sanglaudai.
Vilniaus rajoną pristatęs savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius pabrėžė, kad tai yra ypatingą nacionalinį vaidmenį atliekantis regionas, turintis beveik 50 km sieną su Baltarusija.
„Šiandien susirinkome išties simbolinėje vietoje – Medininkuose. Tai ne tik geografinė vieta. Tai savotiška riba tarp Europos vertybių ir iššūkių, kurie glūdi kitapus sienos. Šiandienos Europos Komisijos pirmininkės vykdomojo pavaduotojo Rafaele Fitto vizitas Vilniaus rajone yra stiprus ženklas, jog pasienio regionų iššūkiai yra svarbūs visai Europai, o Europos Sąjunga mato, girdi ir supranta šių teritorijų poreikius“, – renginio pradžioje kalbėjo V. Vansavičius.
Savo pranešime Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius aptarė pagrindines Vilniaus rajono pasienio seniūnijų problemas – nekintantį / mažėjantį gyventojų skaičių ir didesnį nedarbą atokiose pasienio seniūnijose. Taip pat pabrėžė investicijų stoką bei ekonominę nelygybę, kadangi dėl geopolitinio nestabilumo į pasienio teritorijas vengiama investuoti, ypač pietrytinėje rajono dalyje, kur trūksta darbo vietų.
Kalbėta ir apie nuolatines saugumo grėsmes dėl kaimyninės šalies. Gyvenant šalia Baltarusijos, susiduriama su hibridinėmis atakomis – instrumentalizuota migracija, dronų provokacijomis, taip pat su Astravo AE keliama radiacine rizika.
Pasak jo, sprendimai turėtų būti priimami nacionaliniu lygmeniu, pasitelkiant tiek valstybės, tiek ES finansavimo galimybes.
Vilniaus rajono savivaldybės direktorius pristatė ir Vilniaus rajono mero Roberto Duchnevičiaus viziją pasienio teritorijai.
Vilniaus rajone siekiama steigti Laisvąją ekonominę zoną, kuri galėtų pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas ir skatintų inovacijas. Taip pat planuojama kurti pasienio seniūnijų viešųjų paslaugų ir verslo centrą, kad pasienio gyventojai paslaugas gautų arčiau namų, ir nereikėtų ieškoti nutolusiose seniūnijose ar net Vilniuje.
Svarbiu prioritetu išlieka smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimas, užtikrinantis darbo vietų išlaikymą, bei tikslinės Europos Sąjungos programos, skirtos būtent pasienio regionų poreikiams.
„Šiandien mūsų tikslas – ne tik įvardinti iššūkius, bet ir ieškoti atsakymų į svarbius klausimus: kaip mažinti socialinę atskirtį ir skurdą, kaip pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas ir talentus, kaip užtikrinti, kad pasienyje gyvenantys žmonės jaustųsi saugūs bei turėtų prieigą prie švietimo ir viešųjų paslaugų. Stiprindami pasienio teritorijas, stipriname visą Lietuvą“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius.
Konferencijoje taip pat pranešimus pristatė kitų institucijų ir organizacijų atstovai, dalijęsi patirtimi bei siūlymais, kaip stiprinti pasienio regionų atsparumą ir plėtrą.
Diskusijų metu buvo aptartos bendradarbiavimo galimybės, finansavimo instrumentai ir praktiniai sprendimai, kurie galėtų padėti užtikrinti tvarią šių teritorijų ateitį.
