Ar žinojote, kad degindami praėjusių metų žolę rizikuojate ne tik bauda, bet ir savo namais? Kiekvieną pavasarį Vilniaus rajone kyla dešimtys gaisrų, kurių galima būtų išvengti. Priežastis – ta pati: deginama žolė.
Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinė tarnyba primena – tai ne tik draudžiama, bet ir itin pavojinga veikla, galinti sukelti skaudžių pasekmių.
Gaisrų statistika kelia nerimą
Remiantis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (toliau – PAGD) duomenimis, 2026 m. per pirmuosius du mėnesius Lietuvoje kilo 1555 gaisrai, kuriuose žuvo 31 žmogus, o 47 gyventojai patyrė traumas. Palyginti su 2025 m. tuo pačiu laikotarpiu, gaisrų padaugėjo 13,4 proc., o žuvusiųjų – net 29,2 proc.
„Šie skaičiai rodo aiškią tendenciją – gaisrų daugėja, o jų pasekmės darosi vis skaudesnės. Didelė dalis jų kyla dėl neatsakingo žmonių elgesio su ugnimi,“ – pabrėžia Vilniaus rajono savivaldybės Priešgaisrinės tarnybos direktorius Kęstutis Velikianecas.
Daugiausia aukų – kaimo vietovėse ir miesteliuose (67,7 proc.), o Vilniaus apskrityje šiemet jau žuvo 12 žmonių, iš jų net 6 – Vilniaus rajone.
„Šie skaičiai – tai ne tik statistika. Tai mūsų kaimynai, artimieji. Kiekvienas gaisras, kurio galima buvo išvengti, yra tragedija, kurią privalome sustabdyti kartu,“– pridūrė tarnybos direktorius.
Žolės deginimas – dažna gaisrų priežastis
Žolės, ražienų ir augalininkystės atliekų deginimas sudaro apie 4,6 proc. visų gaisrų priežasčių Lietuvoje.
Per pastaruosius penkerius metus ugniagesiai atvirosiose teritorijose gesino daugiau kaip 15 000 gaisrų, kurių metu išdegė virš 7 600 hektarų ploto.
2026 m. pradžioje jau užfiksuota:
- 115 gaisrų atvirosiose teritorijose,
- išdegė daugiau kaip 39 hektarai.
Daugiausia tokių gaisrų kilo Vilniaus apskrityje – 64 atvejai, kur išdegė apie 32 hektarus.
„Žolės deginimas dažnai atrodo kaip nekaltas būdas tvarkyti aplinką, tačiau ugnis plinta labai greitai ir tampa nevaldoma. Per kelias minutes gali būti sunaikintos ne tik pievos, bet ir gyvenamieji pastatai,“ – įspėja K. Velikianecas.
Skaudūs pavyzdžiai Vilniaus rajone
Daugiausia gaisrų vienu metu šiemet užfiksuota kovo 14 d. (29 gaisrai) ir kovo 15 d. (19 gaisrų). Tarp jų – du atvejai tiesiogiai Vilniaus rajone:
- Kovo 14 d. Zujūnų seniūnijoje, Vaivadiškių kaime, 5 ha žolės degė vos 20 metrų nuo gyvenamųjų namų.
- Kovo 15 d. Kalvelių seniūnijoje, Šumske, išdegė 4,5 ha pievos.
Tokie atvejai rodo, kaip greitai ugnis gali priartėti prie žmonių turto ir sukelti pavojų žmogaus gyvybei.
Ką svarbu žinoti gyventojams?
- Draudžiama deginti žolę, lapus ir kitas augalines atliekas miestuose ir miesteliuose.
- Kaimo vietovėse leidžiama deginti tik sugrėbtas atliekas, laikantis saugaus atstumo – ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų.
- Draudžiama deginti miškuose, durpingose vietovėse ir arčiau kaip 50 m nuo pastatų, degių konstrukcijų statinių ir degių medžiagų sandėliavimo vietų.
- Lauko židinius, šašlykines ar ugniakurus leidžiama naudoti ne arčiau kaip 6 m nuo pastatų.
„Gyventojai turi suprasti, kad net ir nedidelis laužas gali tapti didžiulio gaisro pradžia. Atsakomybė už saugumą pirmiausia prasideda nuo kiekvieno iš mūsų,“ – sako K. Velikianecas.
Atsakomybė ir baudos
Už žolės deginimą ir priešgaisrinės saugos taisyklių pažeidimus taikomos baudos:
- nuo 30 iki 300 eurų už sausos žolės deginimą;
- nuo 30 iki 170 eurų už priešgaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą;
- nuo 560 iki 2300 eurų už miško naikinimą ar gaisro sukėlimą;
- papildomai gali būti taikomas žalos atlyginimas aplinkai (nuo 100 eurų ir daugiau).
Jeigu gaisras išplinta į mišką, bendra atsakomybė gali viršyti 2000 eurų.
„Bauda – tai ne tik tikslas, o priemonė. Mūsų tikslas – kad kiekvienas gyventojas suprastų: degindamas žolę jis rizikuoja ne tik pinigine, bet ir savo bei kaimynų saugumu,“ – sako Vilniaus rajono Priešgaisrinės tarnybos direktorius.
Saugokime save ir aplinką
Priešgaisrinė tarnyba ragina gyventojus atsisakyti žolės deginimo praktikos ir rinktis saugius aplinkos tvarkymo būdus.
„Kiekvienas išvengtas žolės deginimo atvejis – tai išsaugotas gamtos plotas, apsaugotas turtas ir galbūt išgelbėta žmogaus gyvybė,“ – akcentuoja K. Velikianecas.
Pastebėję gaisrą – nedelsdami skambinkite skubiosios pagalbos numeriu 112.
