Kaip padėti ginti savo teises žmonėms, kurie turi itin sunkią fizinę negalią ir net nesikelia iš lovos, ar teikiama valstybės teisinė pagalba gali padėti prisiteisti išlaikymo išlaidas iš emigravusių vaikų ir giminaičių, ar po darbe įvykusios nelaimės neįgaliu tapęs žmogus sulauktų pagalbos bylinėtis su darbdaviu? Šie ir daugybė kitų klausimų žmonėms labai aktualūs, todėl praeitos savaitės pabaigoje Vilniuje surengtame Lietuvos žmonių su negalia sąjungos forume vienas iš programos klausimų buvo skirtas būtent valstybės garantuojamos teisinės pagalbos temai, kurią pristatė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos direktorė dr. Anželika Banevičienė.
Tarnybos direktorė A. Banevičienė forumo dalyvius padrąsino kuo daugiau klausti ir domėtis, jeigu iškyla klausimų ar problemų, susijusių su teisiniais dalykais. Tarp negalią turinčių žmonių ypač svarbi pagalba vienų kitiems, nes žmonės dažnai nežino, kur ir kaip kreiptis tos teisinės pagalbos. Neįgalaus žmogaus globėjai, artimieji, bičiuliai visuomet gali ir turi padėti žmogui pasinaudoti pagalba, kurią jam nemokamai suteikia valstybė. Pirmiausia, visi turėtų žinoti, kad kiekvienas asmuo, neatsižvelgiant nei į turtą, nei į pajamas, turi teisę gauti nemokamą valandos konsultaciją iš savivaldybėje dirbančio pirminės teisinės pagalbos specialisto.
– Būtent čia turėtų būti kelio pradžia, jeigu iškilo teisinė problema – pirminės teisinės pagalbos specialistas ne tik pakonsultuos, bet ir padės parengti reikalingus dokumentus valstybės ar savivaldybės institucijai, tarp jų – ir mums, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, jeigu prireiktų problemą spręsti teisme ir būtų reikalinga antrinė teisinė pagalba – advokato paslaugos“, – sako A. Banevičienė.
Beveik 30 proc. visų pirminės teisinės pagalbos konsultacijų sudaro būtent dokumentų rengimas antrinei teisinei pagalbai. Pernai pirmine teisine pagalba Lietuvoje pasinaudojo per 44 tūkst. žmonių.
Anot A. Banevičienės, nemokamai antrinę teisinę pagalbą gali gauti dauguma negalią turinčių žmonių, nes jų pajamos ir turtas paprastai neviršija tokiai pagalbai gauti nustatyto turto ir pajamų lygio.
– Vieną žinau tikrai – valstybės garantuojama teisine pagalba, kuomet reikia advokato pagalbos, galėtų pasinaudoti žymiai daugiau negalią turinčių žmonių, tačiau jie dažnai nežino, kaip tai padaryti. Būtent todėl stengiamės kiek įmanoma dažniau dalyvauti neįgaliųjų susiėjimuose, kalbamės, pasakojame, atsakome į klausimus, platiname informaciją ir raginame padėti vieni kitiems. Juk yra žmonių, kurie turi itin didelę negalią, tačiau gyvenimiškos problemos ir jiems niekur neišnyksta – reikia tvarkyti dokumentus dėl pensijų ar pašalpų, dėl turto, dėl pradelstų senaties terminų ir pan., – sako A. Banevičienė.
Pirmiausia, asmenims, turintiems sunkų neįgalumą, pripažintiems nedarbingais arba turintiems nustatytą didelių specialiųjų poreikių lygį ir jų globėjams, kai teisinė pagalba reikalinga globotinio teisėms ir interesams atstovauti bei ginti, antrinė teisinė pagalba teikiama neatsižvelgiant į turto ir pajamų lygį. Tiesiog tuomet tarnybai reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį nustatytą neįgalumo lygį, darbingumo lygį arba specialiųjų poreikių lygį. Teisinė pagalba, neatsižvelgiant į turtą ir pajamas taip pat teikiama asmenims, išlaikomiems stacionariose socialinės globos įstaigose, turintiems sunkų neįgalumą, gaunantiems socialinę pašalpą ir dar daugybe kitų atvejų.
Forumo metu A. Banevičienė atsakė ir į klausimą, kaip vertinamos asmens pajamos, į kokios rūšies pajamas be darbo užmokesčio yra atsižvelgiama, priimant sprendimą suteikti antrinę teisinę pagalbą. „Be atlyginimo taip pat atsižvelgiama į kitas žmogus pajamas: socialinę pašalpą, motinystės (tėvystės) pašalpą, pašalpą žuvus dėl nelaimingo atsitikimo darbe (žalos atlyginimas), šalpos išmoką, kompensacinę išmoką teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams darbuotojams, rentą buvusiems sportininkams, periodinę draudimo išmoką apdraustajam mirus, kompensaciją už ypatingas darbo sąlygas ir kitas. Tačiau, vertinant asmens turtinę padėtį, neatsižvelgiama į išmokas, kurios susijusios su įvairiomis kompensacijomis už komunalines paslaugas, transportą, slaugą, priežiūrą ar pagalbą. Ir čia vėl galiu tik pasikartoti – pirminės teisinės pagalbos specialistas padės žmogui nesuklysti ir pakonsultuos, ką reikia deklaruoti, – sako A. Banevičienė.
Antrinė teisinė pagalba suteikiama ir tokiais atvejais, kuomet žmogus sužalojamas ar žūsta darbe. Sužalotas žmogus pats gali kreiptis į tarnybą dėl teisinės pagalbos, o netekties atveju kreipiasi nukentėjusiais pripažinti žuvusiojo artimieji. Įvertinusi situaciją, tarnyba paskiria advokatą, kuris padeda prisiteisti iš darbdavio patirtą žalą. Beje, į tarnybą teisinės pagalbos gali kreiptis kiekvienas nukentėjusysis tai atvejais, kai jis siekia prisiteisti žalos atlyginimą dėl padaryto nusikaltimo. Pavyzdžiui, po avarijos iškeliama baudžiamoji byla, kurioje žmogus, pripažintas nukentėjusiuoju, gali prisiteisti patirtą žalą teisme. Tuomet tarnyba skiria advokatą, kuris padeda nukentėjusiajam bylinėtis. Ir tokiais atvejais visai nesvarbu, kiek asmuo uždirba.
– Manau, kad negalią turintiems žmonėms svarbu žinoti, kad dabar yra galimybė prisiteisti išlaikymą ne tik iš Lietuvoje gyvenančių, bet ir emigravusių vaikų ar giminaičių, jeigu jiems ši prievolė priklauso. Tai leidžia padaryti priimti tarptautiniai dokumentai – ES Tarybos Reglamentas ir Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje. Mūsų tarnyba yra Centrines institucija Lietuvoje, kuri padeda mūsų šalies piliečiams prievolių išieškojimo srityje, kuomet tai susiję su suaugusių žmonių išlaikymo prievolių vykdymu. Senyvo amžiaus, nedarbingi, turinys negalią žmonės dažnai net nežino, kad jie turi teisę į išlaikymą, ir ta prievolė gali būti priskirta ne tik Lietuvoje gyvenantiems vaikams ar giminaičiams, bet ir į užsienį išvykusiems. Konkrečiu atveju reikėtų konsultuotis su mūsų tarnybos specialistais, tikrai galime padėti, – sako A. Banevičienė.
Šalčininkų rajono savivaldybės informacija
