Nuo „Neatpažintų skraidančių objektų” prie Energetikos ir technikos muziejaus iki upėje plaukiančios „Poilsio” skulptūros – programos „Kuriu Vilnių“ finalistais tapo dešimt naujų meno kūrinių, kurie per artimiausius pusantrų metų papildys miesto viešąsias erdves.
„Kultūros mieste niekada nebus per daug. Vilniuje menas nebėra tik galerijų viduje – skverai, upių krantinės, pastatų sienos tampa interaktyviomis meno erdvėmis. Meno rėmimo programa „Kuriu Vilnių“ suteikia galimybę menininkams pristatyti savo kūrybą, o vilniečiams ir miesto svečiams patirti šiuolaikinį meną tiesiog išėjus pasivaikščioti“, – besiplečiančiu šiuolaikinio meno po atviru dangumi žemėlapiu džiaugiasi Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Septintą kartą vykstančiai meno programos „Kuriu Vilnius“ konkursui iš viso pateiktos 107 paraiškos. Dešimčiai projektų paskirstyta 349 tūkst. 619 eurų. Didžiausia vienam projektui skirta suma – 65 tūkst. eurų. Savo meno instaliacijoms ir projektams menininkai galėjo rinktis iš 21 Savivaldybės pasiūlytos viešosios erdvės ir 142 gyventojų pasiūlytų pastatų sienų tapybos projektams.
Konkurso dalyvių idėjas vertino nepriklausoma ekspertų komisija: Nacionalinės dailės galerijos kuratorė Aušra Trakšelytė, Lietuvos architektų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininkas, architektas Andrius Bakšys, gidas, iniciatyvos „Gatvės gyvos“ įkūrėjas Albertas Kazlauskas, Vilniaus mero patarėja Rūta Pilkytė, menininkė, Lietuvos dailininkų sąjungos pirmininkė, VDA profesorė Eglė Ganda-Bogdanienė, Lietuvos dailininkų sąjungos Vilniaus dailėtyros sekcijos pirmininkė, menotyrininkė Saulė Marija Mažeikaitė-Teiberė, MO muziejaus direktorė Milda Ivanauskienė, Vilniaus vystymo kompanijos architektas Paulius Jonys, Vilniaus savivaldybės administracijos patarėja Monika Zemlickaitė.
Kokie meno projektai atsiras 2026-aisiais?
„Šaltupio upeliai“, VšĮ „Erdvės gydo“, Žvėrynas, 57 tūkst. 517 eurų
Žvėryne esančio Šaltupio šaltinio prieigos šiuo metu yra apleistos, joms reikia „įdarbinimo“. Sigitos Paplauskaitės meno projektas „Šaltupio upeliai“ siūlo įdarbinti tekantį vandenį skluptūrinėje instaliacijoje.
Ši vieta yra gausiai lankoma gyventojų, tačiau jai trūksta ne tik atnaujintų šaltinio inžinerinių sprendimų (ištrupėjęs vandens šulinys, dėl nusėdusio vandens lygio į šulinio šliužą pratekanti srovė, užsikimšusi vieta aikštelėje ir jai nebetinkantis drenavimo principas ir t. t.), bet ir jautrios prieigos sprendžiant šią erdvę.
Meninis projektas sujungs istorinį laiką su dabartimi, taps savotišku erdviniu dokumentu aktyviai fiksuojančiu šiuolaikinį Žvėryno identitetą, kvies į dialogą, sukurs unikalią vietą prisėsti, susitikti, bendrauti – taps nauju tašku ramiems susitikimams.
„Perklota žemės patalynė“, Agata Orlovska ir Vilius Jagminas, Mildos skveras, Žvėrynas, 45 tūkst. 056 eurai
Menininkai Mildos skvere sukurs įvietintą instaliaciją, vaizduojančią po mūsų kojomis slypintį, dažnai nepastebimą miesto sluoksnį. Tai paskatins refleksiją apie augimą, miesto pokyčius bei vykstančius procesus urbanistinėje erdvėje.
Žemė čia taps meninio dialogo centru. Bėgant laikui instaliacija keisis, augs, tad skvero lankytojai regės vis kitokį meno kūrinį.
„Pasiklydusi pirštinė“, Vladas Suncovas, Saulės takas, Šeškinė. 17 tūkst. eurų
Nedidelio mastelio bronzinė skulptūrą ant maždaug 1 m aukščio raudonų plytų pjedestalo planuojama įgyvendinti Šeškinės rajone, ties Saulės taku. Skulptūros kompozicija – ant dviejų pirštų atsistojusi pirštinė, nykščiu prispaudžianti sulankstytą Vilniaus žemėlapį, šalia jos – bronzinis lagaminėlis – simbolizuoja klaidžiojimo, praradimo ir atradimo patirtį mieste.
Pamesta pirštinė – visiems atpažįstamas objektas, dažnai matomas gatvėse ar parkuose. Menininkas tai transformuoja į meno kūrinį, pakylėdamas iš kasdienybės į kultūrinį kontekstą. Žemėlapis ir lagaminas pratęsia kelionės, krypties ir tapatybės paieškos temą, o Vilniaus žemėlapis pabrėžia konkrečią vietą ir miesto kontekstą – kūrinys tampa neatsiejamas nuo Vilniaus.
„Sanctuary“, VšĮ Mobili galerija „Sanctuary“, Senamiestis, 25 tūkst. eurų
Ant prastos būklės pastato fasado praeinamiausioje senamiesčio vietoje Portugalijoje gyvenanti ir kurianti lietuvių menininkė Eglė Norkutė sukurs didelio formato keramikos pano. Atskiri keramikos elementai (~1100 vnt.) bus kuriami tapytojos studijoje Porte, vėliau transportuojami į Vilnių ir plytelė po plytelės surenkami, ant specialaus 2 dalių pagrindo.
Kūrinys vizualiai ir tematiškai susies greta esančio parko teritoriją ir Dailės akademiją. , Projektas transformuos esamą pastatą ir greta esančią erdvę, suteiks jai papildomą kultūrinį akcentą ir paryškins jau esamą meninį identitetą
„Neatpažinti pasisveikinimai“, MB „Draugų vardai, Šnipiškės, 65 tūkst. eurų
Vilnius – istoriškai daugiakultūris miestas, talpinantis savyje net ir „neatpažintus skraidančius objektus“. Menininko pasirinkta vieta – ypatinga savo aplinka ir erdviniu santykiu su Gedimino pilies bokštu. Vieni kūrinį išvys pravažiuodami automobiliu, kiti – laukdami spūstyje, bėgiodami ar tiesiog čia leisdami laisvalaikį.
Skirtingais metų laikais ir paros valandomis atsivers daugybė žvilgsnio galimybių, leidžiančių patirti ,,Neatpažintus pasisveikinimus” – NSO, nusileidusius „pasikrauti“ prie Energetikos ir technikos muziejaus Vilniuje. Neries krantinės meno objektų ansamblį Jonas Gediminas Žukauskas papildys nauju pasakojimu, jungiančiu vietos realybę ir fikciją.
„Laumės juosta“, Eglė Žamaitė, Pašilaičiai, 20 tūkst. 800 eurų
Simbolinis audinys uždengs pilką blokinio namo fasadą. Nuo stogo ant abiejų šoninių sienų nutįs juostos kraštai ir sukurs įspūdį, kad visas pastatas apgaubtas spalvotu audeklu. Juosta vizualiai sušildys betoninę architektūrą, suteiks aplinkai dinamikos, jaukumo ir gyvybės. Kūrinys veiks kaip kontrastas niūriai urbanistinei aplinkai, įneš į ją spalvų, šviesos ir žaismės.
„Laumės juosta“ jungia dvi prasmes – vaivorykštės spalvų simboliką ir lietuvišką audimo tradiciją. Ant pastato kuriamas piešinys gali būti suprantamas kaip „tautinė juosta / staltiesė / užtiesalas / šalikas”. Visi šie vaizdiniai papildo idėją ir simbolizuoja jaukumą, šilumą, darną, svetingumą ir ryšį tarp žmonių. Spalvų ritmas kuriamas atsižvelgiant į pastato architektūrą. „Išausta“ juosta primena tekantį upės srautą – nuolat kintantį, gyvą ir traukiantį žvilgsnį. „Laumės juosta“ kviečia miestą pamatyti kaip gyvą audinį, kurio gijas kasdien audžiame mes patys – savo veiksmais, kūryba ir buvimu kartu.
„Poilsis“, Lukas Narutis, 49 tūkst. eurų
Kopenhaga turi undinėlę, o ką turi Vilnius? Menininkas siūlo sukurti „plaukiojantį Neries upe sapnuojančio Vilnių kunigaikščio Gedimino abstraktų personažą. O gal pailsėti prigulusį Šv. Kristoforą? Ar besideginančią upės laumę?“ Anot menininko, tegul žiūrovas sprendžia pats.
„Žvėryno žvėrys“, Jonas Malūkas, Žvėrynas, 16 tūkst. 900 eurų
Šioje teritorijoje XVI a. Radvilų didikų giminė įrengė aptvertą teritoriją, kurioje buvo laikomi laukiniai žvėrys skirti medžioklei. Įvairūs laukiniai žvėrys čia laikyti iki pat XIX a. pabaigos.
Pasirinkto fasado vizualizacijoje matomas piešinys papuoš rajoną jam artima tematika, kvies rajono svečius ir gyventojus susipažinti su Žvėryno rajono kilmės istorija.
„Krivis“, Linas Šinkūnas, Naujoji Vilnia, 28 tūkst. 800 eurų
Pavilnių regioniniame parke bus sukurta senovės baltų vyriausiojo žynio skulptūra, Kūrinys jungia tradicinius baltų kultūros motyvus su šiuolaikinės skulptūros raiška, siūlydamas lankytojams meditacinę, apmąstymų erdvę. Pušų apsuptyje išnyranti skulptūra neabejotinai taps Pavilnių regioninio parko traukos tašku, bus lankoma gyventojų ir įtraukta į pažintnių žygių maršrutus.
„Briedis“, Kamilė Rožė Levulė, Bebrų sala, Žvėrynas, 24 tūkst. 563 eurai
Pastaraisiais metais vis dažniau stebimi laukinių gyvūnų pasirodymai urbanizuotose teritorijose – tiek pasaulyje, tiek Lietuvoje. Tokie reiškiniai, kaip briedžio klaidžiojimas Vilniuje ar net meškų pasirodymas miesto parkuose bei kiemuose, kelia klausimus apie žmogaus ir gamtos santykį. Urbanistinė plėtra, infrastruktūros tankėjimas ir natūralių buveinių nykimas verčia gyvūnus ieškoti naujų kelių ir erdvių, neretai – žmogaus aplinkoje. Tai nėra tik gamtinė ar ekologinė problema – tai ir kultūrinis, socialinis reiškinys, kviečiantis iš naujo permąstyti, kam priklauso miestas ir kas jame laikomas „svečiu“.
Šia menine instaliacija menininkė siekia atkreipti dėmesį į žmogaus ir laukinės gamtos sambūvį mieste, plėsti požiūrį į urbanistinę aplinką kaip bendrą ekosistemą. Meno kūrinys prisidės prie Neries upės kaip kultūrinės ir gamtinės arterijos pažinimo.
Meno rėmimo programa „Kuriu Vilnius“ sostinės menininkus kviečia siūlyti savitas idėjas netikėtoms miesto viešosioms erdvėms, atskleisti jų identitetą, puošti miestą nuo 2018-ųjų. Per septynerius programos metus Vilniuje įgyvendinti 89 meno projektai. Juos galite rasti Vilniaus DNR duomenų bazėje.
