Regis, nuo gyventojų intelekto lygio priklauso daug kas – ekonominis šalies vystymasis, mokslo, technikos, pramonės ir kultūros progresas. Net visos planetos raidą skatina intelektualiai išsivystę žmonės. Tačiau ne viskas taip paprasta. Kai kam tai yra nenaudinga.
Žmonių kvailumas – stiprios ekonomikos garantas
Žmonės nemėgsta protinio triūso, per daug energijos jam reikia išeikvoti, per daug diskomforto tai sukelia. Kur kas paprasčiau palikti dulkėti protingas knygas ir eiti pasismaginti į artimiausią alaus barą arba užsisakyti picą ir „lindėti“ socialiniuose tinkluose.
Kvailą žmogų lengva valdyti. Jis nereikš savo nepasitenkinimo, jeigu kas jam atrodo nepriimtina. Tokį lengviau apgauti melagingais pažadais, įpiršti „autoritetingų“ ekspertų nuomonę.
O išsilavinęs žmogus – blogiausias pirkėjas ir tiesioginė grėsmė ekonomikai. Sąmoningam piliečiui nereikia gremėzdiškų automobilių mieste ar madingų išmaniųjų telefonui prestižui palaikyti. Jis turi savo nuomonę ir yra per daug išmintingas, kad užkibtų ant tokių kabliukų.
Išmintingas žmogus užsiims savišvieta vietoj tuščio laiko leidimo triukšmingame bare ar naktiniame klube, nusipirks vaisių ir daržovių vietoj bulvių traškučių ir kokakolos, investuos į savo sveikatą, o ne į sėdmenų, krūtų didinimo operacijas ar blakstienų ilginimo procedūras.
Kuo aukštesnio intelektualinio lygio žmogus, tuo mažiau jis priklausomas nuo mados tendencijų, visuomenės stereotipų ir vartotojiškos mąstysenos. Jis beveik neduoda ekonomikai jokios naudos, iš jo sunku ką nors uždirbti. Kokia išvada peršasi? Kad gautume nuolankią bandą, reikia atpratinti žmones nuo įpročio mąstyti ir svarstyti. Lengviausia tai padaryti toliau išvardytais metodais.
5 žmonių bukinimo būdai
1. Stereotipų ir šabloninio mąstymo diegimas
Jokiomis aplinkybėmis negalima leisti žmogui galvoti savo galva, tai – kenksminga! Verčiau nepaliaujamai kartoti per masines komunikacijos priemones „autoritetingas“ ir „nekritikuojamas“ politikų, TV laidų vedėjų, populiarių artistų ir muzikantų nuomones, kad paprastas žmogus galėtų susitapatinti. Juk jis yra niekas, jo nuomonė niekam neįdomi. Už jį jau nusprendė žinomi politikai ir diplomuoti mokslininkai.
2. Pramogų industrijos tinklo plėtimas
Kad tauta neturėtų laiko vystytis, reikia suteikti jai milžinišką pasilinksminimų ir pramogų spektrą laisvalaikiui. Tam skirti klubai, kinai, kavinės, prekybos centrų kompleksai, internetas ir, žinoma, alkoholis.
Žmogui neturi likti jokio laiko sau. Jį reikia padaryti maksimaliai užimtą! Šimtai pramoginių televizijos programų, serialų, kompiuterinių žaidimų padeda „atsipalaiduoti“ po įtemptos darbo dienos. Iš visų ekranų liejasi vulgarybės, amoralumas, erotika, bukas humoras ir realybės iškraipymai. Tai padeda nukreipti žmogaus dėmesį, prislopinti jo savisaugos jausmus, paversti juos marionetėmis milžiniškų korporacijų rankose.
3. Vulgarus humoras, manipuliavimas seksualiniais instinktais
Kaip atsikratyti dienos įtampos? Užversti darbo stalą juokingais paveikslėliais, pažiūrėti vaizdajuosčių su katinėliais ir erotika. Tegul mūsų „pėstininkas“ gauna gerų emocijų, pripranta prie vulgaraus humoro ir kvailų komedijų, kurioms suprasti nereikia jokių protinių pastangų. Taip jis nepastebimai degraduos, apaugdamas tingiais riebalais.
4. Savo reikšmingumo, unikalumo pojūčio skatinimas
Nėra geresnio vartotojo už žmogų, kuris trokšta įsitvirtinti, išryškinti savo nepanašumą į daugumą, išskirtinumą. Tokius žmones skatina siekis pamaitinti savo savimeilę – tapti prestižinio automobilio savininku, įsigyti aukštosios mados drabužių, madingų technologinių naujovių ir kitokių daiktų. Jis yra unikalus ir reikšmingas, ima išgyvenimo tik tai, kas geriausia, ir nušluosto nosis kitiems. Pirkiniai padeda atsikratyti streso, įprasmina jo egzistavimą ir gyvenimo pasiekimus. Apie juos galvoti yra malonu.
5. Juodai baltos mąstysenos propagavimas
Egzistuoja tik juoda ir balta, gera ir bloga, tiesa ir melas – daugiau nieko nėra, jokių pustonių ir atspalvių. Toks kategoriškumas gimdo nepakantumą kitaip mąstantiems, nenorą plėsti savo mąstymo ribas, suvokimo siaurumą, kitų variantų nepripažinimą svarbiais klausimais. Daugiau nėra poreikio vertinti įvykius kitais aspektais, juk viską nusprendė iš anksto kažkas iš aukščiau.
Kokios kvailumo kultivavimo pasekmės?
Masinės komunikacijos priemonės vysto tokias žmonių savybes, kurios padeda išauginti tobulus vartotojus. Žmonės provokuojami vadovautis žemais poreikiais, manipuliuojama jų instinktais ir emocijomis. Skatinamas egocentriškumas, siekimas atitikti primestus grožio ir patrauklumo idealus, skiepijamas pasąmoninis agresyvumas, godumas, savimeilė, egoizmas ir tikėjimas savo išskirtinumu.
Idealus vartotojas turi vadovautis asmeniniu egoizmu, lygiuotis į stereotipus ir pasaulines tendencijas, užuot klausęs savęs ir paisęs savo realių poreikių.
Pirkite daugiau, galvokite mažiau, atitikite mūsų lūkesčius! Tobula masė žengia už pavadėlio paskui gražius paveikslėlius, į pirmą vietą iškelia „noriu“, o ne „privalau“, nustoja rūpintis gamta ir artimo gerove. Ji per daug apakinta savojo „Aš“ ir nebeturi kada galvoti apie ateitį.
Šaltinis: Flytothesky.ru
