Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų ir visos Lietuvos paveldo nacionalinius rinkinius papildė dvi įspūdingos muziejinės vertybės – Trečiojo Lietuvos Statuto penktoji, 1693 m., laida ir 1697 m. išleistas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės įstatymų bei kitų dokumentų rinkinys. Puikiai išsaugotus labai geros būklės leidinius padovanojo žymus JAV ir Lietuvos verslininkas, aukštųjų medicinos technologijų korporacijos „Vitta Corporation“ prezidentas Aloyzas Petrikas.
„Kam nors reikia atiduoti, su savimi juk nepasiimsi“, – sako daugžodžiauti ir girtis nemėgstantis žinomas verslininkas ir pabrėžia Valdovų rūmų muziejaus kaip patikimos paveldo ir vertybių saugojimo institucijos reputaciją – tai ir paskatino padovanoti vertingus leidinius bei leisti su jais susipažinti visiems muziejaus lankytojams.
Prieš porą mėnesių, tarpininkaujant neseniai amžinybėn iškeliavusio iškilaus Lietuvos menininko, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato, vieno iš Valdovų rūmų atkūrimo fondo steigėjų ir Valdovų rūmų muziejaus bičiulių Stanislovo Kuzmos našlei Lidai Kuzmienei, žinomas verslininkas apie savo ketinimą dovanoti vertybes informavo Valdovų rūmų muziejaus direktorių dr. Vydą Dolinską. Gruodžio pradžioje pasirašius eksponatų priėmimo–perdavimo aktą, Valdovų rūmų muziejaus vertybių rinkinius papildė du minėti leidiniai – 1693 m. Vilniaus akademijos spaustuvėje išspausdintas Trečiasis Lietuvos Statutas lenkų kalba ir 1697 m. išleistas įstatymų bei kitų dokumentų rinkinys.
Itin vertingas padovanotas 1693 m. išleistas Trečiasis Lietuvos Statutas. Tai penktoji iš aštuonių pagrindinio senosios Lietuvos valstybės teisės aktų kodekso laidų ir ketvirtoji laida lenkų kalba. Šioje Trečiojo Lietuvos Statuto laidoje atsižvelgta į Abiejų Tautų Respublikos seimų nutarimus, kitus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinius aktus, patvirtintus nuo 1550 iki 1690 metų. Trečiasis Lietuvos Statutas – tai ne tik valstybės teisės kodeksas, bet ir savita Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konstitucija, Lietuvos suverenumo Abiejų Tautų Respublikoje garantas, pergyvenęs net pačią valstybę, nes Rusijos imperijos europinėje dalyje jis veikė dar kelis dešimtmečius po Lietuvos ir Lenkijos valstybės trečiojo padalijimo. Visi trys Lietuvos statutai turėjo būti rengiami Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmuose Vilniaus Žemutinėje pilyje. Kaip byloja istorijos šaltiniai, Trečiasis Lietuvos Statutas taip pat buvo rengiamas 1584 m. Vilniaus rūmuose, o vėliau, 1636 m., specialiai tam skirtoje salėje jis buvo toliau redaguojamas ir taisomas.
„Labai svarbu, kad A. Petriko padovanotas 1693 m. laidos Trečiojo Lietuvos Statuto egzempliorius jau yra ketvirtasis Trečiojo Lietuvos Statuto leidinys, kuris papildo Valdovų rūmų muziejuje saugomų 1619, 1744 ir 1786 m. lenkų kalba išleistų Statuto laidų rinkinį. Neslėpsiu, turime ambicingų tikslą – surinkti visas aštuonias pagrindinio valstybės teisės aktų kodekso laidas. Todėl ši dovana žymi pusiaukelę į siekiamą tikslą“, – nuoširdžiai dėkodamas už ypatingą dovaną garbiam mecenatui ir galimybę kartu siekti lituanistinio paveldo išsaugojimo ir gausinimo tikslų teigė Valdovų rūmų muziejaus direktorius V. Dolinskas.
Kartu su Trečiuoju Lietuvos Statutu aukštųjų medicinos technologijų korporacijos „Vitta Corporation“ prezidentas nusprendė padovanoti ir 1697 m. išleistą Abiejų Tautų Respublikos seimo įstatymų ir kitų dokumentų rinkinį. Kaip žinoma, šiame seime buvo sprendžiamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės ministrų teisių sulyginimo klausimas, jis lėmė svarbią senosios Lietuvos valstybės valdymo sistemos transformaciją, kuri vedė prie tolesnio Lietuvos ir Lenkijos suartėjimo.
Valdovų rūmų muziejaus Rinkinių apskaitos ir saugojimo skyriaus vedėjas Dalius Avižinis džiaugiasi vertingomis dovanomis ir neabejoja, kad jos ne tik papuoš muziejaus ekspozicijas, bet ir sulauks daug muziejaus lankytojų, taip pat mokslininkų ir kitų tyrinėtojų dėmesio: „Visos mecenatų dovanotos vertybės rodomos nuolatinėse muziejaus ekspozicijose, parodose arba saugomos saugyklose. Trečiojo Lietuvos Statuto egzemplioriai turi savo nuolatinę eksponavimo vietą – II aukšto reprezentacines sales, kuriose galėjo veikti Lietuvos valstybės kanceliarija ir raštinė. Šiose salėse kabo ir statutų rengėjų – Vilniaus vyskupų Valerijono Protasevičiaus ir kardinolo Jurgio Radvilos, kanclerių Leono Sapiegos, Alberto Stanislovo Radvilos, pakanclerio Stepono Paco portretai. Taigi, A. Petriko padovanotas Statuto egzempliorius papildys nuolatinę ekspoziciją, kurioje iki baigiant rūmų antrąją dalį įrengtas laikinųjų parodų centras. Muziejaus edukacijos specialistai jau rengia specialius užsiėmimus, skirtus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teisinei sistemai, statutų ir jų kūrėjų veiklai pažinti. Kitos senosios knygos bus rodomos Valdovų rūmų bibliotekos salėje, kuri taip pat baigiama įrengti. Kaip žinome, Vilniaus rūmai visoje Europoje garsėjo Žygimanto Augusto čia saugota įspūdinga biblioteka, tačiau ir kiti ankstesni bei vėlesni valdovai kaupė knygų rinkinius. Bibliotekos ekspozicija kaip tik ir atskleis Lietuvos valdovo bibliofilines tradicijas.“
Iš viso Valdovų rūmų muziejui, tiksliau, visos šalies žmonėms, arba nacionaliniam kultūros paveldo vertybių fondui, 2003–2016 m. 45 dosnūs mecenatai, kultūrininkai, kolekcininkai, mokslininkai, taip pat organizacijos padovanojo ar perdavė net 456 įvairius vertingus eksponatus, jų bendra vertė – bemaž 0,5 mln. eurų.
Visi eksponatų dovanotojai ir kiti Valdovų rūmų muziejaus mecenatai įamžinami specialioje Rėmėjų salėje – įrengiamos marmuro lentos su geradarių vardais ar įstaigų pavadinimais. Ši salė užbaigs Rūmų istorinės ir architektūrinės raidos I ekspozicinį maršrutą, o joje įamžinti Valdovų rūmų atkūrimo rėmėjai bei muziejaus rinkinių gausintojai stos į vieną gretą su Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rezidencijos Vilniaus Žemutinėje pilyje statytojais: didžiaisiais kunigaikščiais Gediminu, Vytautu, Žygimantu Senuoju, Žygimantu Augustu, Žygimantu ir Vladislovu Vazomis.
