Žemės ūkio ministerija, gavusi Stebėsenos komiteto pritarimą, pateikė Europos Komisijos (EK) vertinimui siūlymus dėl Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) keitimo. Iki šiol EK jau yra teigiamai įvertinusi ir patvirtinusi tris SP pakeitimus.
Efektyvesnis ES bendrosios žemės ūkio politikos paramos naudojimas, sektoriaus atsparumo ir konkurencingumo didinimas bei administracinės naštos mažinimas – pakeitimai parengti atsižvelgus į esamą žemės ūkio sektoriaus situaciją, SP įgyvendinimo rezultatus, išaugusias sąnaudas ir kitas aplinkybes, siekiant nustatytų rodiklių ir tikslų įgyvendinimo.
Didelė dalis keitimų susiję su investicinių priemonių tikslinimu, paramos intensyvumo didinimu, platesniu fiksuotųjų vieneto įkainių taikymu, papildomų naujų veiklų finansavimu.
Norima ūkiuose remti tvarias drėkinimo sistemas
Sulaukus EK pritarimo, planuojama remti tvarias drėkinimo sistemas ūkiuose, naudojančias požeminį vandenį (šiuo metu remiamos tik paviršinį, lietaus vandenį naudojančios drėkinimo sistemos). Projektams bus taikomi papildomi reikalavimai įrengti vandens sunaudojimo matavimo sistemas, atlikti poveikio aplinkai vertinimą ir užtikrinti, kad investicijos nepadarys didelio neigiamo poveikio. Investicijos galimos tik į geros būklės (dėl vandens kiekio) telkinius.
Didinamas finansavimas investicijoms į bioekonomikos verslus
Siūloma didinti paramos intensyvumą didelėms perdirbimo įmonėms nuo esamų 20 proc. iki 30 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, atliepiant geopolitinius ir ekonominius iššūkius, brangstančias investicijas, įmonių likvidumo mažėjimą ir siekiant stiprinti sektoriaus atsparumą. Padidinus paramos intensyvumą, didelės įmonės galės efektyviau plėsti produkcijos apimtis, modernizuoti technologijas, gerinti vietinės gamybos vertės grandines.
Gerinamos paramos sąlygos trumposioms tiekimo grandinėms ir žemės ūkio kooperatyvams
Pateiktas siūlymas remti trumpųjų grandinių projektus, kuriuos įgyvendina žemės ūkio kooperatyvai. Siūloma mažinti administracinę naštą ir nereikalauti jungtinės veiklos sutarties, kai paraišką teikia žemės ūkio kooperatyvas, nes projekto partneriais bus laikomi kooperatyvo nariai. Siekiama išplėsti priemonės galimybes, kad trumposios grandinės tiektų ne tik ūkininkų užaugintus žemės ūkio produktus, patenkančius į sutarties dėl ES steigimo I priedą, bet ir nepatenkančius į jį (pvz., duona, uogienės, sultiniai, koldūnai). Tokioms investicijoms siūloma taikyti nereikšmingai pagalbai (de minimis) taikomus apribojimus. Taip pat siūloma didinti paramos intensyvumą trumpųjų grandinių projektuose dalyvaujantiems jauniesiems (80 proc.) ir smulkiesiems ūkininkams (85 proc.).
Didesnis paramos intensyvumas apsaugai nuo plėšrūnų
Iki 90 proc. didinamas paramos intensyvumas apsaugos priemonėms nuo vilkų priemonėje „Apsaugos priemonės nuo didžiųjų plėšrūnų daromos žalos“ (šiuo metu paramos intensyvumas iki 65 proc.).
Siūloma didinti išmokas
Skatinant ūkininkus išlaikyti ir tinkamai prižiūrėti pievas, nuo 2026 m. numatoma didinti išmokas už pievas „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje ir už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų:
- už „Natura 2000“ daugiametes pievas: nuo 76 iki 92 Eur/ha;
- už „Natura 2000“ pievas iki 5 metų: nuo 61 iki 88 Eur/ha;
- už laukinių paukščių apsaugą už „Natura 2000“ teritorijos ribų: nuo 74 iki 102 Eur/ha.
Nuo 2026 m. taip pat siūloma didinti išmokas už nykstančių vietinių veislių gyvulių ir paukščių laikymą, siekiant skatinti ūkininkus laikyti ir veisti nykstančių vietinių senųjų veislių gyvulius, naminius paukščius ir bites, kurioms gresia išnykimas:
- už žemaitukus ir stambiuosius žemaitukus – nuo 302 iki 341 Eur (+12,9 proc.);
- už Lietuvos sunkiuosius arklius – nuo 231 iki 311 Eur (+34,6 proc.);
- už Lietuvos šėmuosius galvijus – nuo 309 iki 692 Eur (+83,2 proc.);
- už baltnugarius galvijus – didėja nuo 378 iki 732 Eur (+136,6 %)
- už juodmargius galvijus – nuo 291 iki 395 Eur (+35,7 proc.);
- už žaluosius galvijus – nuo 410 iki 599 Eur (+46,1 proc.);
- už baltąsias kiaules – nuo 1269 iki 1700 Eur (+33,9 proc.);
- už vietines kiaules – nuo 2088 iki 2769 Eur (+32,6 proc.);
- už šiurkščiavilnes avis – nuo 1390 iki 1496 Eur (+7,6 proc.);
- už juodgalves avis – nuo 974 iki 1020 Eur (+4,7 proc.);
- už vištines žąsis – nuo 2306 iki 2394 Eur (+3,8 proc.);
- už Lietuvos tamsiąsias bites – nuo 177 iki 269 Eur šeimai (+51,9 proc.)
Siekiama švelnesnių GAAB augalų kaitos reikalavimų kukurūzams
Siekiant saugoti dirvožemį, geros agrarinės ir aplikosaugos būklės reikalavimai – GAAB7 „Sėjomaina ariamojoje žemėje“ – numato kasmetinę augalų kaitą arba antrinių pasėlių auginimą bent 35 proc. ariamosios žemės. Įvertinant tai, kad kukurūzai užima nedidelę ariamos žemės dalį (2024 m. – 2,5 proc.), taip pat jie palieka daug organinės medžiagos ir efektyviai stelbia piktžoles, siūloma švelninti augalų kaitos reikalavimus kukurūzams, jei ūkininkai laikosi aplinkai palankių agrotechninių sprendimų.
Supaprastinamas išlaidų apmokėjimas negamybinėms investicijoms EB svarbos buveinėse ir bitininkystės inventoriui
Siekiant didinti priemonės populiarumą ir mažinti administracinę naštą pareiškėjams vykdant pirkimus, bioįvairovės ir gamtinių buveinių apsaugai skirtoje priemonėje „Negamybinės investicijos, susijusios su biologinės įvairovės, buveinių, kraštovaizdžių atkūrimu ir išsaugojimu“ siūloma nustatyti fiksuotuosius išlaidų įkainius:
- Pievų ir šlapynių, patenkančių į Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos prie Aplinkos ministerijos nustatytų EB svarbos natūralių buveinių ir saugomų rūšių buveinių plotų sluoksnį, atkūrimas, sutvarkymas – 3 124,31 Eur/ha (be PVM);
- Naujos ganyklų tvoros – 61,26 Eur/m (be PVM);
- Elektrinis piemuo – 2,82 Eur/m (be PVM);
Priemonėje „Bičių šeimų atnaujinimas, bitininkavimo inventoriaus įsigijimas, bičių ligų prevencija“ bitininkystės inventoriui (medsukiams, aviliams, oksalo rūgšties garintuvui, bityno stebėjimo įrangai, atakiavimo stalams, vaško lydytuvui ir kt.) taip pat siūloma taikyti fiksuotuosius išlaidų įkainius.
Lėšų perskirstymas tarp intervencinių priemonių
Intervencinės priemonės „Vietovės su gamtinėmis ar kitomis specifinėmis kliūtimis“ biudžetą siūloma padidinti daugiau nei 5,9 mln. Eur, perskirstant lėšas iš kitų priemonių nepanaudotų lėšų („Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“ ir „Nykstančių Lietuvos senųjų veislių gyvulių ir naminių paukščių išsaugojimas“).
Produktų rodiklių ir finansavimo koregavimas kompleksinės ekologinės sistemos „Veiklos ariamojoje žemėje“ veikloms
Atsižvelgiant į pasikeitusią geopolitinę situaciją, įvestus palengvinimus teisiniame BŽŪP strateginių planų reguliavime (2024 m. reikalavimas dalį ariamosios žemės skirti negamybiniams plotams ir objektams buvo palengvintas, o nuo 2025 m. – visai panaikintas), taip pat įvertinus, kad pagal veiklas „Kraštovaizdžio elementų priežiūra“, „Trumpaamžių medingųjų augalų juostos“, „Daugiamečių žolių juostos“ 2024 m. ir 2025 m. deklaruoti plotai buvo ženkliai mažesni, lyginant su Strateginiame plane suplanuotais plotais, siūloma minėtoms veikloms kasmet nuo 2025 metų sumažinti siekiamus produkto rodiklius (plotus, ha) ir atitinkamai sumažinti finansines lėšas. Susidariusį likutį (18,4 mln. Eur) perkelti į veiklą „Augalų kaita“, nes 2024–2025 metais deklaruoti plotai pagal veiklą ženkliai viršijo suplanuotus pagal Strateginį planą (135–143 proc.).
Kiti siūlomi pakeitimai
Intervencinėje priemonėje ,,Konsultavimo paslaugos“ bus nustatyti nauji atrankos kriterijai konsultavimo paslaugų gavėjams, atsižvelgiant į vykdomą veiklą ir (ar) ūkio ekonominį dydį, todėl šiomis naujomis nuostatomis taip pat papildomas ir Strateginis planas.
Atsižvelgus į faktinius rezultatus ir planavimo netikslumus, peržiūrėti bei pakoreguoti ekologinio ūkininkavimo, kraštovaizdžio išsaugojimo ir žemės ūkio skaitmeninimo rezultatų rodikliai.
Su visais siūlomais SP keitimais, pateiktais EK, galima susipažinti čia.
