Ar šiukšlės yra tai, ką ateinančioms kartoms norime palikti po savęs? Šį klausimą užduoda šiandien, pasaulinę Žemės dieną, pristatoma Jolitos Vaitkutės instaliacija „(Ne)amžinos vertybės“, inicijuota Aplinkos ministerijos. O Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje įgyvendinama tirpstančio ledo instaliacija kviečia ieškoti tvaresnių sprendimų kasdieniame gyvenime.
Martyno Mažvydo bibliotekoje vienai dienai įsikūrusi Jolitos Vaitkutės instaliacija – tai kaukolė, padengta „sąvartyno žeme“ su joje likusiais plastiko, tekstilės, elektronikos ir kitų šiukšlių elementais. Jos aukštis yra kone du metrai, o paruošti ją autorės studijoje užtruko kelis mėnesius.
„Mūsų šiukšlės yra ilgaamžiškesnės už mus pačius. Dažnai daiktai naudojami ir vertingi tik trumpą laiką, bet jų egzistavimas gali daugybę kartų viršyti žmogaus gyvenimo trukmę. Kas buvo vertinga labai trumpai, tampa šiukšle amžiams. Žmogaus kaukolė, kaip atgimimo ir amžinybės simbolis, kūrinyje vaizduoja didžiausią mūsų palikimą planetai – vis didėjančią „plastikosferą“, kurią ateities archeologai aptiks kaip XXI a. kultūrinį sluoksnį“, – teigia J. Vaitkutė.
Eksponuojamos kaukolės kaktoje įmontuota vario plokštė, kurios palietimai sumuojami pakaušyje esančiame skaitiklyje. Tai simbolinis raginimas palikti savo žymę planetoje tvariu, ekologišku ir neeikvojančiu būdu – savo idėjomis ir mintimis.
Kūrinį inicijavusios LR aplinkos ministerijos duomenimis, net 39 proc. visų surinktų atliekų 2021 metais buvo sukrauta į sąvartynus – vienam Lietuvos gyventojui teko apie 720 kilogramų.
Nagrinėjant šių atliekų poveikį gamtai ir rūšiavimo bei perdirbimo svarbą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pavyzdžiui, iki 35 proc. į aplinką patenkančio mikro plastiko yra iš tekstilės gaminių, kurių vos 1 proc. yra perdirbamas. Kitas pavyzdys – vienas litras neteisingai sutvarkytos pramoninės alyvos atliekų gali užteršti milijoną litrų vandens ir plėvele padengti apie 1 hektarą vandens paviršiaus.
„Gyvename ateities kartų sąskaita. Žemės resursus naudojame 1,75 karto greičiau nei jie gali atsikurti. Praeitais metais jau nuo liepos 28 dienos pradėjome naudoti daugiau išteklių nei Žemė gali papildyti. Ekologinės skolos našta kasmet didėja. Todėl kiekvienas iš mūsų savo veiksmais turime prisiimti atsakomybę: gyventojai rūšiuoti ir bendrai mažiau vartoti, verslai gaminti lengvai perdirbamas pakuotes, o mokslas ieškoti paprastesnių perdirbimo būdų“, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Jolitos Vaitkutės instaliaciją „(Ne)amžinos vertybės“ nuo kovo 21 d. bus galima apžiūrėti Mokslinės komunikacijos ir informacijos centre (Saulėtekio al. 5). Vėliau instaliacija aplankys ir kitus Lietuvos miestus.
Tirpstantis ledas – destruktyvaus žmogaus santykio su aplinka paralelė
Žemės dieną nuo pat ryto Vilniaus Vinco Kudirkos aikštėje galima apžiūrėti tirpstančių ledo luitų instaliaciją. Lede bus įšaldyti aplinkos kokybei matuoti skirti prietaisai, siekiant supažindinti visuomenę su tuo, kaip yra atliekami oro ir vandens kokybės matavimai.
Ši iniciatyva kviečia atkreipti žmonių dėmesį į destruktyvų žmonijos santykį su aplinka, skatina domėtis aplinkosauga ir ieškoti tvaresnių sprendimų kasdieniame gyvenime.
„Ledo tirpimas simbolizuoja grėsmingai didėjančios taršos poveikį mūsų planetai. Jei aplinkos taršos procesai toliau įsibėgės tokiu greičiu, mes, žmonės, patirsime negrįžtamų pokyčių poveikį ir daromą žalą – nuo įprastų veiklų sutrikimo iki galimybės gyventi šioje Žemėje. Šia iniciatyva siekiame skleisti žinią, kad žmonės, kurie domisi juos supančia aplinka, gali ne tik prisidėti prie mūsų planetos išsaugojimo, bet ir ilgainiui pagerinti savo gyvenimo kokybę“, – sako instaliaciją inicijavusios Aplinkos apsaugos agentūros direktorė dr. Milda Račienė.
