50 metų – tai daug ar mažai? Kiekvienas juos įvertintų pagal savo patirtį. Jaunos šeimos, tikriausiai, pasakytų, kad tai labai ilgas gyvenimo etapas, o štai Valeckiai šiandien sako, kad 50 metų praėjo labai greitai. Tačiau jubiliatai pradeda pasakoti apie pažintį, vestuves, vaikų gimimą ir auklėjimą, darbą, anūkus. Pasirodo, tiek visko būta!
Būdami jauni ir abu kilę iš Šalčininkų rajono, ponas Andrej ir ponia Julija susipažino Vilniuje. Ponia Julija Kilusi iš Šiūdainių kaimo (Poškonių sen.), mokėsi Poškonių mokykloje, vėliau Šalčininkuose, dirbo Vilniuje elektrotechnikos fabrike „Elfa“, tekstilės fabrike „Vilija“, Šv. Jokūbo ligoninėje, paskutinė darbovietė – Antakalnio klinikos. Jos vyras kilęs ir Liupkiškių kaimo (Dainavos sen.), mokėsi Balandžių mokykloje, vėliau Dieveniškių technikume, tarnavo Tolimuosiuose Rytuose.
Vestuvės buvo skambios, linksmos ir „keliaujančios“ iš Vilniaus į Šiūdainius, Dieveniškes ir galiausiai – Liupkiškes. Kaip ir priklauso, linksminosi per dvi puses. Pora sudarė santuoką Vilniaus civilinės metrikacijos rūmuose, o bažnytinę santuoką palaimino tuometinis Dieveniškių klebonas.
– Linksminomės iki pirmadienio. Buvo ir smuikas, ir būgnai. Net trys muzikantai! O pirmadienį prasidėjo mano brolio išleistuvės į kariuomenę. Ir prisidėjo dar viena diena. Ir susipažinome įdomiai. Dirbau Vilniuje ekskavatorininku, o ji „Vilijos“ fabrike. Turėjau draugą, kuris buvo kilęs ir Šiūdainių, ir jis pakvietė mane į krikštynas. Žiūriu, mergina su seserimi pjauna malkas, rankiniu pjūklu. Galvoju, reikia prieiti. Taip ir susipažinome, prie malkinės, – šmaikštauja jubiliatas.
Susituokę jaunieji nuomojo butą. Statybinė organizacija, kurioje dirbo ponas Andrej, žadėjo duoti jaunavedžiams kambarį bendrabutyje, bet nepavyko.
– Ir gerai, kad nepavyko. Nusprendžiau iš ten išeiti. Tuomet atvažiavome į Zavišonis, čia pradėjau dirbti agrotechnikos įmonėje. Ir iš karto su dar dviem jaunavedžių poromis gavome po kambarį, tiesa, virtuvė buvo bendra. Vėliau gavome dviejų kambarių butą, kuriame gyvename iki šiol. Iš pradžių buvo sunku, ypač 90-aisiais, bet stengėmės, ir dabar galiu pasakyti, kad gyvenome neblogai. Visko buvo, tačiau daugiau turime gražių prisiminimų, net penkis kartus piršliavome, o kiek kartų dar švęsta vestuvėse net suskaičiuoti neįmanoma! Turime ir sodą, mano žmona labai mėgsta daržininkystę, šiemet vėl sodinsime pomidorus, o aš mėgsti pasivažinėti dviračiu,- atvirauja ponas Andrej.
Ponia Julija sako, kad labiausiai įsiminė, kad vaikai nesirgo ir pati su vyru buvo ir yra geros sveikatos. Valeckiai užaugino du sūnus Valerijų, Igorį ir dukterį Viktoriją, kurie mokėsi buvusiose Zavišonių ir Šalčininkėlių mokyklose. Dabar seneliai turi net devynis anūkus! Nepaisant to, kad vienas iš sūnų globoja giminaitės vaiką, visa šeima ji laiko savu ir seneliai jį laiko anūku. Visi vaikai sukūrę gražias ir darnias šeimas, turi savo namus. Vyriausias sūnus gyvena Vilniuje, kitas – Šalčininkuose, ir jauniausioji duktė – netoli tėvų Zavišonių kaime. Seneliai labai švelniai atsiliepia apie savo anūkus, su pasididžiavimu pasakoja apie jų pasiekimus.
– 50 metų kartu – tai labai graži proga Jus aplankyti, o kartu ir prisiminti, kaip buvo prieš 50 metų. Nepaisant visų sunkumų, kuriuos įveikėte kartu, norime Jums linkėti geros kloties, tegul kiekviena diena būna saulėta ir linksma. Tegul Jūsų namuose visada rinktųsi vaikai ir anūkai, kad Jus suptų artimi ir nuoširdūs žmonės, o namuose skambėtų vaikų juokas, – pasakė Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Regina Sokolovič.
Jai pritarė ir Šalčininkų seniūnijos seniūnas Miroslav Neverkevič, pasidžiaugęs galėdamas pažinti tokią gražią šeimą. Su ponu Andrejumi jam ne kartą teko bendrauti. Senelis visada aktyvus ir komunikabilus.
Jubiliatai atskleidžia, kad artimiausią šeštadienį visa šeima važiuos į Dieveniškes, melsis už šeimos gerovę bažnyčioje, kurioje prieš 50 metų vienas kitam būdami jauni Julija ir Andrej prisiekė amžiną meilę.
salcininkai.lt
