Valstybė, siekdama užtikrinti asmens teisę į teisingą procesą, finansuoja teisinę pagalbą tiems, kurie dėl objektyvių priežasčių negali patys apmokėti teisinių paslaugų. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos sistema užtikrina, kad kiekvienas asmuo turėtų galimybę apginti savo teises ir teisėtus interesus, nepaisant jo finansinės padėties. Šią sistemą administruoja Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Valstybės garantuojama teisinė pagalba teikiama dviem lygmenimis. Pirminė teisinė pagalba apima teisinės informacijos suteikimą, konsultacijas, dokumentų rengimą ir pagalbą užpildant prašymus.
Antrinė teisinė pagalba užtikrina platesnę pagalbą: procesinių dokumentų rengimą, atstovavimą teismuose ar kitose institucijose, gynybą baudžiamosiose bylose, taip pat bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši pagalba yra itin reikšminga socialiai pažeidžiamoms visuomenės grupėms – mažas pajamas gaunantiems asmenims, neįgaliesiems, nepilnamečiams, vienišiems tėvams ar asmenims, susidūrusiems su smurtu artimoje aplinkoje.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba yra centrinė institucija, atsakinga už pagalbos organizavimą, kuri nagrinėja gyventojų prašymus, vertina jų teisę gauti valstybės apmokamą pagalbą, skiria advokatus, o ginčuose, kai yra galimybė juos spręsti mediacijos būdu skiria mediatorius. Taip užtikrinama, kad teisingumas būtų prieinamas visiems, nepriklausomai nuo jų socialinės ar finansinės padėties.
„Valstybės garantuojama teisinė pagalba ir mediacija yra paslaugos, kurios Lietuvoje gyvuoja jau daugelį metų. Per šį laiką daliai gyventojų ši sistema tapo atrama žmonėms, susiduriantiems su teisiniais sunkumais. Mūsų tikslas – kad kiekvienas gyventojas, nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių, galėtų gauti kvalifikuotą pagalbą ir rasti teisingą sprendimą.“- pažymėjo Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė.
Šiuo metu nemokamą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą gali gauti asmenys, kurių metinės pajamos sudaro iki 8 398 Eur per metus. Jei pareiškėjas turi išlaikytinių, šie pajamų lygiai yra didesni: pavyzdžiui, turintiems vieną išlaikytinį 100 procentų teisinės pagalbos išlaidų apmokama, jei jų metinės pajamos neviršija 11 536,20 Eur. Asmenys, pageidaujantys gauti antrinę teisinę pagalbą, Tarnybai turi pateikti nustatytos formos prašymą bei dokumentus, pagrindžiančius asmens reikalavimą ir dokumentus, įrodančius jo teisę gauti antrinę teisinę pagalbą. Dokumentai, įrodantys asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą, gali būti: metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija, pažyma apie gaunamą socialinę pašalpą ir pan. Juos galima pateikti įvairiais būdais: internetu per teisinių paslaugų informacinę sistemą TEISIS, tiesiogiai atvykus į Tarnybos patalpas ar siųsti paštu. Greičiausias būdas kreiptis į Tarnybą internetu.
Tarnyba, gavusi asmens, pageidaujančio gauti antrinę teisinę pagalbą, dokumentus, atlieka procedūrą, t. y. pirmiausia įvertina asmens teisę į antrinę teisinę pagalbą. Pavyzdžiui, asmuo Tarnybai pateikia gyventojo (šeimos) turto deklaraciją. Tokiu atveju, Tarnyba turi įvertinti, ar asmens turtas ir metinės pajamos neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų turto ir pajamų lygių teisinei pagalbai gauti. Tam tikros grupės asmenų turi teisę gauti antrinę teisinę pagalbą neatsižvelgiant į turtą ir pajamas. Tai asmenys, kuriems įstatymo numatytais atvejais baudžiamojoje byloje yra privalomas gynėjo ar atstovo dalyvavimas; nukentėjusieji dėl nusikaltimų atsiradusios žalos atlyginimo; asmenys, kuriems nustatytas sunkaus neįgalumo lygis arba 0–25 procentų dalyvumo lygis, bei šių asmenų globėjai (rūpintojai) ir kitais įstatyme numatytais atvejais.
Svarbi šios sistemos dalis – mediacija, kaip taikus ginčų sprendimo būdas. Nuo 2020 m. liepos 1 d. šeimos bylose Lietuvoje įvesta privaloma mediacija. Tai reiškia, kad prieš kreipiantis į teismą, ginčo šalys turi pabandyti susitarti padedant neutraliai trečiajai šaliai – mediatoriui. Valstybė tokias mediacijos paslaugas apmoka, o jos administravimą užtikrina Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba. Svarbu ir tai, kad mediacijos paslaugas galima gauti ir kituose ginčuose, todėl, gyventojai prieš siekdami bylinėtis, turėtų pasinaudoti ir tokia paslauga.
Mediacija padeda išspręsti ginčus greičiau, pigiau ir konstruktyviau nei teismo procesas. Ji leidžia išsaugoti tarpusavio santykius, kas ypač svarbu šeimos bylose, kuriose ginčai susiję su vaikų gyvenamosios vietos nustatymu, bendravimo tvarka ar išlaikymu. Mediatorius nepriima sprendimo už šalis – jis padeda joms pačioms rasti abipusiai priimtiną sprendimą. Valstybės garantuojama teisinė pagalba ir privaloma mediacija yra priemonės, padedančios užtikrinti žmogaus teisių apsaugą, mažinti socialinę atskirtį, taupyti teismų laiką bei resursus. Tai mechanizmas, leidžiantis kiekvienam asmeniui turėti realią galimybę ginti savo teises, o ginčus spręsti civilizuotai ir taikiai.
Kiekvienais metais valstybės garantuojama teisine pagalba pasinaudojama daugiau nei 30 000 atvejų. Daugiausia teisinė pagalba teikiama baudžiamosiose bylose įtariamiesiems, kaltinamiesiems ir nukentėjusiems nuo nusikalstamų veikų, civilinėse bylose asmenims dažniausiai teikiama pagalba šeimos ginčuose. Nors dėl mediacijos paslaugų gavimo gaunama daugiau nei 8 000 prašymų, tačiau, iš jų 51 proc. ginčų sprendžiama mediacijos būdu, kita dalis nepasiekia mediacijos procedūros, kadangi viena iš ginčo šalių nesutinka ginčą spręsti taikiai.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos rengta informacija
