Lietuvos aukščiausiasis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovas prašė priteisti iš ESO kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus už tai, kad ieškovo žemės sklype yra pastatyta 19 ESO priklausančių elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė.
Turi teisę gauti kompensaciją
Žemės savininkai turi teisę gauti piniginę kompensaciją už jų sklypuose esančius elektros įrenginius. Lietuvos aukščiausiasis teismas 2017 m. vasario 22 d. priėmė svarbią nutartį, turėsiančią įtakos ne vieno žemės savininko interesams (bylos Nr. 3K-3-59-219/2017). Teismo nutartis pakeis iki šiol galiojusią praktiką, kai žemės savininkams nebuvo atlyginama už tai, kad jų privačiuose žemės sklypuose yra pastatyti ir AB Energijos skirstymo operatoriaus (toliau – ESO) eksploatuojami elektros įrenginiai.
Lietuvos aukščiausiasis teismas išnagrinėjo bylą, kurioje ieškovas prašė priteisti iš ESO kompensaciją, mokamą periodiškai vieną kartą per metus už tai, kad ieškovo žemės sklype yra pastatyta 19 ESO priklausančių elektros perdavimo linijos stulpų ir elektros pastotė. Ieškovas nurodė, kad dėl to nuolat patiria nuostolių, kadangi šie statiniai, įskaitant apsaugos zonas, užima 0,199 ha žemės sklypo plotą, jame ieškovas negali užsiimti žemės ūkio veikla.
ESO darbuotojai neperspėję atvažiuodavo prie elektros stulpų ar pastotės ir ne kartą sunaikino ten pasėtas žemės ūkio kultūras. Atlikdamas žemės ūkio darbus, ieškovas turėdavo apvažiuoti kiekvieną stulpą ar pastotę, dėl to patirdavo papildomų išlaidų degalams. Teismas išaiškino, kad ieškovas turi teisę gauti piniginę kompensaciją už tai, kad jo sklype pastatyti ir eksploatuojami ESO elektros įrenginiai. Nors dėl konkretaus kompensacijos dydžio nustatymo byla grąžinta nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, tačiau minėtos nutarties pagrindu kiti žemės savininkai galės reikalauti kompensacijų už patiriamus nuostolius dėl žemėje pastatytų elektros tinklų.
Kokiais atvejais bus galima reikalauti kompensacijos?
Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė, kad ieškovui nuosavybės teise priklausančiam žemės sklypui nustatytos specialiosios naudojimo sąlygos, viena jų – elektros linijų apsaugos zona, per ieškovui priklausantį žemės sklypą nutiestos atsakovei ESO priklausančios elektros oro linijos. Tokiu atveju laikoma, kad žemės sklypui įstatymu nustatytas servitutas (teisė, suteikianti galimybę jos turėtojui naudotis svetimu daiktu) – tai ESO teisė naudotis žemės sklypu ESO energetikos objekto, skirto elektros energijai perduoti ir (ar) skirstyti, tinkamam naudojimui užtikrinti.
Tačiau Lietuvos aukščiausiasis teismas taip pat pažymėjo, kad servitutas pagal savo prigimtį turi būti atlygintinis. Kadangi laikoma, kad servitutas nustatytas ESO naudai, vadinasi, ESO gauna tam tikrą naudą dėl naudojimosi svetimu žemės sklypu, todėl žemės sklypo savininkui už tokį naudojimąsi jo sklypu ir dėl to patiriamus nepatogumus turi būti atlyginta. Teismas nurodė, kad už naudojimąsi žemės sklypu žemės savininkui gali būti neatlyginama tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, kai sudarytas konkretus susitarimas su žemės savininku dėl neatlygintinio naudojimosi jo žeme.
Pagrindas mokėti nuostolių kompensaciją dėl servituto nustatymo yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję žemės sklypo savininko nuostoliai. Tai turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis sklypo dalimi netekimas, nepatogumų atsiradimas dėl bendro naudojimosi sklypu ar jo dalimi ir kita, įvertinta pinigais. Jeigu šios aplinkybės įrodytos, yra pagrindas teismui konstatuoti, kad tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti sumokėta nuostolių kompensacija. Manytina, kad visais atvejais žemės sklypo savininkas dėl jo sklype nustatyto servituto patiria tam tikrų nepatogumų, todėl kompensacijos reikalauti gali visais atvejais neįrodinėdamas konkrečių patiriamų nuostolių, išskyrus tuos atvejus, kai pats savininkas yra davęs sutikimą naudotis jo sklypu neatlygintinai.
Kas galės reikalauti kompensacijos?
Atsižvelgiant į Lietuvos aukščiausiojo teismo išaiškinimą, kompensacijos galės reikalauti visi privačios žemės savininkai, patiriantys nepatogumų dėl to, kad jų žeme naudojasi ESO savo elektros įrenginiams, įrengtiems žemės sklype, eksploatuoti. Asmuo neturi būti ūkininkas, kad galėtų prašyti kompensacijos. Užtenka vien fakto, kad asmens žemės sklype yra elektros įrenginiai ar jų apsaugos zonos ir savininkas dėl to patiria tam tikrų nepatogumų (sumažėja sklypo vertė, negalima statyti statinių, auginti augalų ir pan.).
Tačiau konkrečių patiriamų nuostolių įrodyti nereikia, kompensacijos dydį nustato teismas. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, jog kompensacijai priteisti nesvarbu, kada savininkas įgijo žemę ir kada joje buvo pastatyti elektros įrenginiai. Nors pagal iki 2004 m. liepos 10 d. galiojusį teisinį reglamentavimą nustatytas servitutas nebuvo atlygintinis (buvo galima prašyti atlyginti tik įrodytus tiesioginius nuostolius), savininko, įsigijusio žemę iki šio teisinio reglamentavimo, padėtis negali būti blogesnė nei kitų asmenų, įsigijusių žemę vėliau. Todėl kompensacijos reikalauti gali visi žemės savininkai, nepriklausomai nuo žemės įsigijimo datos.
Kaip bus nustatomas kompensacijos dydis?
Svarbu paminėti, kad žemės savininkas, siekiantis gauti kompensaciją, neprivalės tiksliai įrodyti patirtų nuostolių. Kompensacijos dydžio nustatymo pareiga priklauso teismui, t.y. teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, nustato, kokia suma turi būti kompensuojamas savininko teisių suvaržymas. Nagrinėtoje byloje nebuvo nustatytas kompensacijos dydis, ją nustatyti Lietuvos aukščiausiasis teismas įpareigojo apeliacinės instancijos teismą, tačiau nustatė tam tikrus kriterijus, kuriais turės vadovautis teismai nustatydami kompensacijos dydį. Teismas konstatavo, kad viena nuostolių rūšių gali būti žemės sklypo vertės sumažėjimas. Turto vertės netekimas gali būti įrodinėjamas buvusio iki servituto ir po servituto nustatymo turto vertės palyginimu. Teismas nurodė, kad kompensacija gali būti numatyta vienkartinė arba periodinė.
Teismai, nustatydami dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, privalės atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; 2) koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; 3) kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka žemės savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; 4) kokią naudą turėjo ar įgyja daikto, kurio naudai nustatytas servitutas (šiuo atveju – elektros įrenginių), savininkas dėl servituto nustatymo; 5) ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; 6) taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Taigi konkretus kompensacijos dydis konkrečiu atveju bus nustatomas teismo atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.
Tačiau priimta Lietuvos aukščiausiojo teismo nutartis leidžia spręsti, kad šiuo atveju vienokio ar kitokio dydžio kompensacija turi būti priteista. Todėl galima prognozuoti, kad teismuose tikrai atsiras nemažai bylų, kuriose žemės savininkai prašys kompensacijos iš ESO už jų sklypuose esančius elektros įrenginius, nes didelė dalis elektros įrenginių privačiuose sklypuose yra pastatyta seniai, be jokių atskirų susitarimų su savininkais ir už naudojimąsi privačia žeme daugeliu atvejų šiandien nėra kompensuojama.
Inga PALIŠKIENĖ (Advokatė)
www.mignalina.lt
