Dviejų Salininkų gyvenvietės centre esančių tvenkinių aplinką planuojama paversti laisvalaikiui ir gamtos pažinimui skirtu parku. Teritorijoje tarp dviejų mokyklų numatoma nutiesti patogius pasivaikščiojimo takus, įrengti pontonines terasas ant vandens ir pažintines trasas miške, taip pat sukurti atskirą žaidimų zoną vaikams bei pievą bendruomenės susibūrimams.
Sumanymas atgaivinti šią vietą kilo vietos bendruomenei, kurios idėja „Gamtos edukacinis tvenkinių parkas“ surinko daugiausiai miestiečių balsų 2024 metų „Dalyvauk! Vilnius“ dalyvaujamojo biudžeto programoje. Sostinės viešojo intereso objektų plėtros ir valdymo bendrovė Vilniaus vystymo kompanija parengė parko projektą ir jau gavo jam statybos leidimą.
„Šis projektas yra puikus pavyzdys, kaip bendruomenė gali inicijuoti pokytį, o miestas svariai prie jo prisidėti – taip bendromis jėgomis gera idėja virsta realybe. Įvykus dalyvaujamojo biudžeto konkursui supratome, kad su bendruomenės laimėtu 150 tūkst. eurų biudžetu šios vietos potencialas liktų neatskleistas. Įvertinę tai, kad šioje miesto dalyje itin trūksta kompleksiškai sutvarkytų viešųjų erdvių, projektui nusprendėme skirti 13 kartų didesnį – beveik 2 mln. eurų siekiantį finansavimą. Tai leis Salininkuose sukurti išties išskirtinę viešąją erdvę, kurios gyventojai laukė labai ilgai“, – sako Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
Parkas kuriamas kartu su bendruomene
Vilniaus vystymo kompanijos specialistai su vietos bendruomene gyvai aptarti parko projektą susitiko 3 kartus: 2025 metų kovą vyko parkui skirtos kūrybinės dirbtuvės, balandį su gyventojais aptarta parko koncepcija, o rugsėjį – pristatyti detalūs projektiniai pasiūlymai. Diskusijų metu daugiausiai buvo ieškoma, kaip atverti teritoriją patogiam lankymui nepažeidžiant jos gamtinių vertybių. Kartu su gyventojais buvo nuspręsta, kad saugant vietinę florą ir fauną tvenkiniai nebus skirti maudymuisi ir nebus atliekamas vandens valymas, o juose esantys sala ir pusiasalis bus neliečiami ir paliekami gamtai. Įgyvendinant bendruomenės idėją, parke taip pat bus įrengti edukaciniai stendai, supažindinsiantys lankytojus su vietos ekosistemos ypatybėmis.
„Kurdami projektą mąstėme apie tai, kaip paskatinti žmones daugiau vaikščioti, stebėti ir mokytis apie juos supantį kraštovaizdį. Tikimės, kad vingiuojantys takeliai sukels lankytojų smalsumą ir pakvies užsukti į miško tankmę, o atokvėpio stotelės prie vandens taps proga sustoti ir susimąstyti apie gamtinės aplinkos reikšmę“, – pasakoja kraštovaizdžio architektė Gabija Akelė.
Nauji takai ir poilsio vietos prie tvenkinių
Rytinis, didesnis tvenkinys turi atviresnę, mažiau apželdintą krantinę. Jo šiaurinėje dalyje prie naujai formuojamo tako numatoma didesnė medinė pontoninė terasa, o palei taką tarp abiejų tvenkinių – dar du mažesni liepteliai. Erozijos pažeistose vietose krantinė bus sutvirtinta akmenimis ir kitomis natūraliomis priemonėmis. Greta, prie mokyklos esančiame miškelyje, planuojama lauko klasė su suolais, o šalia – kliūčių ruožo tipo žaidimų aikštelė.
Mažesnio, su mišku besiribojančio tvenkinio vakarinis krantas yra žemas ir dažnai šlapias, todėl čia projektuojamas takas ant polių, leisiantis patogiai apeiti tvenkinį ratu ir sujungti parko zonas. Take numatomos poilsio salelės su suolais ir informaciniais stendais, subtilus apšvietimas su į stulpelius integruotais prožektoriais, o palei taką bus valomi krūmynai, kad ši krantinė taptų saugi ir prieinama.
Laisvalaikiui – pažintinės trasos ir vaikų žaidimų erdvė
Didžiąją parko dalį sudarančioje miško–šlapynės zonoje intervencija bus minimali: iš šiaurės mišką juosiantis skaldos takas bus atnaujintas, o pačiame miške įrengiamos dvi pažintinės pontoninės pėsčiųjų trasos. Šių trasų konstrukcija parenkama siekiant kuo mažesnio poveikio gamtinei aplinkai, dėl tos pačios priežasties jie nebus apšviesti. Kartu numatomos nedidelės informacinės aikštelės ir ryškiai dažyti „miškinuko suolai“ – vienvietės besisukančios kėdės, skirtos miško dvasios pajautimui.
Pamiškėje bus sukurta vaikų erdvė su originaliais, pagal miško aplinką parinktais žaidimų įrenginiais, suolais ir staliukais, o arčiau pradinės mokyklos atsiras tarp medžių vingiuojantis raudono asfalto mokomasis riedėjimo takas. Takų sankirtoje numatoma natūrali pieva piknikams ir nedideliems renginiams, su korio danga aptarnaujančiam transportui ir kilnojamiesiems tualetams. Prie Matininkų gatvės bus įrengta aptverta, dviejų dalių smėlio dangos šunų aikštelė, o pačioje gatvėje palei parko kraštinę – naujas šaligatvis.
Kadangi būsimo parko teritorija pasižymi išskirtine augalija, projektuojamais naujais želdiniais siekiama tik švelniai papildyti sprendinius – sukurti barjerą nuo gatvės ir atskirti erdves vieną nuo kitos. Planuojama sodinti akcentinius krūmus ir krūmų masyvus – purpurinius gluosnius, gluosnialapes lanksvas ir pelkinius karklus – bei 14 medžių, tarp kurių bus karpotieji beržai, miltingieji šermukšniai ir vyšnios. Šalinti numatoma 5 medžius, iš jų 4 dėl jų prastos būklės ir vieną gluosnį dėl būtinybės sujungti takus.
Pavadinimas parkui dar bus renkamas
Gavus statybos leidimą, projektas yra toliau detalizuojamas ekspertizės atlikimui. Rangos darbus planuojama pradėti šių metų vasarą-rudenį ir užbaigti 2027 m. II ketvirtį – projekto įgyvendinimu rūpinsis Vilniaus miesto savivaldybė. Oficialus naujo parko pavadinimas bus renkamas tvarkymo darbams artėjant prie pabaigos, sprendimą dėl jo priims Vilniaus Istorinės atminties komisija.
Projekto bendraautoriai – Vilniaus vystymo kompanijos architektai Paulius Jonys, Gabija Akelė ir Modesta Dauderytė-Mazūrienė. Kartu prie projekto dirbo bendrovės inžinieriai Diana Gamulėnė, Eglė Budukevičienė ir Vaidas Kisielius bei konstruktoriai Nikolaj Moškov ir Kęstutis Sakalauskas. Taip pat talkino inžinieriai Julius Šmaižys, Tomas Bieliauskas ir Rokas Masevičius. Projekto vadovė – Enrika Geštautaitė.
Vilniaus vystymo kompanijos vizualizacijos
