Jau šešerius metus iš eilės šiuolaikinį meną Vilnius kviečia pažinti už galerijų sienų – dar trys meno rėmimo programos „Kuriu Vilnių“ darbai papildo miesto galeriją po atviru dangumi. Dvi freskos papuošė pačių gyventojų pasiūlytų namų sienas Antakalnyje ir Fabijoniškėse. Viena meno instaliacija originaliai įsikūrė viename iš Senvagės slėnio tvenkinių.
„Menas neturi laukti, kol žmogus ateis jo ieškoti – jis pats turi eiti pas žmogų, ten, kur vyksta gyvenimas – gatvėse, skveruose, kiemuose, prie daugiabučių. Meno programa „Kuriu Vilnių“ meną atveda šalia mūsų ir net skubėdami galime patirti ir pajusti miesto aplinką kitaip, naujai pažvelgti į Vilniaus erdves, miesto urbanistiką, jos santykį su gamta ir kūrybiškumu kasdienybėje“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Šiuolaikinio meno „Kuriu Vilnių“ darbų galeriją Lino Šinkūno skulptūra „Ramus žmogus“, papildė Akvilės Magicdusté freska S. Stanevičiaus g. 55, Lino Kaziulionio freska „Miško maudynės – kurortas prie namų!“.
Menas kaip tvarumo manifestas
Viename iš Senvagės slėnio (Šnipiškėse) tvenkinių įkomponuota Lino Šinkūno skulptūra „Ramus žmogus“ kuria subtilų žmogaus ir gamtos dialogą ir siekia vietos gyventojus, lankytojus, miesto svečius stabtelėti, reflektuoti, permąstyti savo santykį su supančia aplinka.
Iš vandens kyšanti žmogaus galva kviečia susimąstyti apie žmogaus vietą gamtoje (ne kaip jos valdovą, bet kaip sudėtingos ekosistemos dalį), poveikį planetai ir klimatui. Lėtas skulptūros grimzdimas primena apie mūsų laikinumą ir ekosistemos trapumą. Vandenyje atsispindintis veidas žadina refleksiją apie gamtos cikliškumą ir žmogaus santykį. Vandens, kaip gyvybės šaltinio, naudojimas skulptūroje, pabrėžia jo svarbą tiek žmonėms, tiek visoms gyvoms būtybėms.
Kūrinio monumentalumas kviečia žmones atsigręžti į savo aplinką, ją pervertinti iš naujo. „Ramus žmogus“ turėtų tapti ne galimybe estetiškai patirti meną, bet ir refleksija apie žmogaus vietą pasaulyje ir atsakomybę už planetos ateitį.
Kvietimas patirti gamtą
Miestų plėtra dažnai kelia iššūkius, susijusius su gyventojų ryšiu su gamta ir bendruomenės jausmu. Pastaraisiais metais menas vis dažniau tampa įrankiu, padedančiu spręsti šias problemas.
Antakalnyje (Švyturio g. 21) ant daugiabučio sienos menininkas Linas Kaziulionis sukūrė freską „Miško maudynės – kurortas prie namų!“, kviečiančią gyventojus atrasti ramybę ir atsipalaiduoti gamtoje. Japonų praktikos „shinrin-yoku“ įkvėptu kūriniu autorius siekia pabrėžti žmogaus bei gamtos ryšio svarbą, lėtinti tempą, rasti ramybę savyje.
Piešinyje matomos keturios stilizuotos žmonių figūros, įsitraukusios į miško ramybę, akcentuojant pusiausvyrą tarp žmogaus ir gamtos. Naudojami molbertinėje tapyboje naudojami spalvų liejimo metodai, kuriami sklandūs perėjimai, nuotaikos pokyčiai, švelnūs žalios, mėlynos, rudos atspalviai, kad pavaizduotų miško atmosferą, suteiktų gilumo bei erdvės jausmą.
Freskos sąsaja – daugialypė. Be tiesioginės nuorodos į gatvę apgaubusį mišką, aktualus ir kūriniui pasirinktos gatvės pavadinimas, kuriame užkoduotos kurorto ir maudynių žinutės. Svarbu ir tai, kad ženkli Švyturio gatvės gyventojų dalis yra vyresni gyventojai nei vidutiniškai Vilniuje. Šiame kontekste aktualu atnešti meną į amžėjančių, dažnai sėsliai gyvenančių vartotojų artimiausią, kruopščiai puoselėjamą namų aplinką. Šis meno kūrinys ne tik įneš šviesos, naujumo, grožio į senjorų kasdienybę, bet ir supažindins su miško teikiama sveikatinimo nauda ir lėto buvimo miške praktika. Siena yra nutolusi kelis šimtus metrų nuo populiaraus „100 km tako aplink Vilnių“, išsidėsčiusio miškingomis sostinės vietovėmis – tad meno kūrinys džiugins keliautojus ir bėgikus, skatins atrasti lėtesnį, sveikatinantį, subalansuotą miško patyrimą.
Sienos: ne tik puošmena, bet ir edukacinis įrankis
Fabijoniškėse pastatai iš esmės labai vienodi. Miegamuosiuose rajonuose, kur erdvės nėra patrauklios. Spalvingas Akvilės Magicdusté piešinys ant S. Stanevičiaus g. 55 namo taps ryškiu ženklu pabrėžiančiu ypatingą rajono dvasią, kviečiančiu į naują bendruomenės erdvę – naujai suprojektuotą riedlenčių ir riedučių parką, žaidimų aikštelę, „Fabijono svetainę“.
Kūrinys siekia sustiprinti vietos identitetą – anksčiau menkai naudota erdvė per pastaruosius metus tapo svarbiu bendruomenės traukos centru. Sienos piešinys ne tik žymi šią unikalią vietą, bet ir traukia dėmesį iš tolo integruodamas įvairius jos aspektus į vieną visumą.
Namas, ant kurio nupiešta freska, stovi ties Cedrono aukštupio kraštovaizdžio draustinio pakraščiu, netoliese teka upelis, o aplink driekiasi pasivaikščiojimo takai ąžuolyne. Piešinyje atsispindi dvi pagrindinės linijos – geometrinės figūros atkartoja riedlenčių ir riedučių parko reljefą, o gamtinė tematika primena šalia esantį upelį, ąžuolyną bei greta sutinkamus gyvūnus. Kuriant galutinį piešinį, planuojama konsultuotis su Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direkcija dėl specifinių augalų ir gyvūnų, sutinkamų draustinyje ir integruoti juos į piešinį.
Vilniaus savivaldybės kuruojama programa „Kuriu Vilnių“ per šešerius metus įgyvendino jau 47 šiuolaikinio meno projektus. Šiemet „Kuriu Vilnių” keitė savo formą ir kūrybines idėjas menininkai kviesti įgyvendinti miesto parinktose ar gyventojų pasiūlytose vietose. Daugiausiai dėmesio skirta miesto skverams, gyvenamųjų namų sienoms.
Šaltinis:
Vilniaus miesto savivaldybė
