Vokietijos Bundesveras ketina investuoti šimtus milijonų eurų į naujus kovinius dronus. Pirmajai jų partijai numatyti 536 mln. eurų – dronai bus skirti Lietuvoje dislokuojamai brigadai, rašo portalas „t-online.de“.
Preliminarios pirkimo sutartys, kurių bendra vertė viršija 4,3 mlrd. eurų, turėtų būti sudarytos su Vokietijos įmonėmis „Helsing“ ir „Stark Defence“, nurodoma Finansų ministerijos dokumentuose, pateiktuose Bundestago Biudžeto komitetui, su kuriais antradienį susipažino agentūra „Reuters“. Komitetas artimiausiu metu turėtų pritarti sandoriui. Pirmas apie tai pranešė leidinys „Spiegel“.
Remiantis minėtais dokumentais, tai valdomi dronai su koviniais užtaisais, kurie iš pradžių paleidžiami be numatyto taikinio ir skraido virš operacijos teritorijos. Vėliau konkretų taikinį jiems nurodo ant žemės esantis karys.
Naujos ginklų sistemos, anot konfidencialaus dokumento, bus skirtos 45-ajai šarvuotajai brigadai, kurią Vokietija šiuo metu kuria Lietuvoje. Ši brigada laikoma pagrindiniu indėliu stiprinant NATO rytinį flangą ir visišką kovinę parengtį turėtų pasiekti iki 2027 metų pabaigos. Dronai turėtų smarkiai padidinti jos kovinę galią.
Bus užsakomi du skirtingi dronų tipai. Didesnį modelį pavadinimu „Virtus“ gamina „Stark Defence“. Įmonės duomenimis, drono ilgis yra 1,80 metro, jis sveria 30 kg ir gali būti apginkluotas įvairiais koviniais užtaisais. Per bandymus jis kontroliuojamomis sąlygomis pramušė daugiau nei 80 centimetrų storio tanko šarvą, teigia įmonė. Dronas gali kilti vertikaliai ir jam nereikia nei katapultos, nei paleidimo rampos.
Antroji sistema „HX-2“, kurią gamina bendrovė „Helsing“ yra kompaktiškesnė ir lengvesnė. Ji paleidžiama nuo katapultos ir, gamintojo duomenimis, jau buvo išbandyta Ukrainoje. Abu dronai, pasak gamintojų, gal pasiekti iki 250 km/h greitį ir, naudojant dirbtinio intelekto (DI) sistemas, yra apsaugoti nuo elektroninių trikdžių.
Pirmųjų sistemų tikimasi jau 2026 m. pabaigoje.
