Vilnius pradeda gatvių desovietizacijos procesą – pilkos, nejaukios ir nesaugios gatvės virs vakarietiškomis – su medžių alėjomis, mažąja architektūra, įvairesnėmis dangomis, prižiūrimais fasadais palei gatves. Šiandien buvo pristatytas metus kurtas Vilniaus Gatvių standartas – 12 principų, kurie jau šiandien taikomi rekonstruojant ar projektuojant miesto gatves, suformuluoti tam, kad miestas taptų patogesnis ir patrauklesnis vilniečiams.
Gatvės su želdynais tarp pėsčiųjų ir eismo juostų, be perteklinio važiuojamosios dalies pločio, dangomis ir apšvietimu įtvirtinamas pėsčiųjų prioritetas, daugumoje gatvių įrengiamas parkavimas, savąjį gatvės „metrą” gaunantys pastatų naudotojai, – visa tai yra naujame sostinės gatvių standarte.
Standartas parengtas vadovaujantis Niujorko gatvių struktūra, tačiau pritaikytas Vilniaus kontekstui. Principais siekiama, kad sostinės gatvės taptų integralia miesto gyvenimo dalimi, būtų žalesnės ir gyvybingesnės.
„Turime tikrąja to žodžio prasme desovietizuoti ir sužmoginti mūsų pagrindines viešąsias erdves. Noriu, kad mėgiamiausia pasaulio gatvė vilniečiams būtų ta, kurioje gyvena ar dirba. Tam pagrindinę miestų viešąją erdvę – gatves – reikia pakelti į kokybiškai kitą lygmenį. Patogios ir patrauklios jos turi būti visiems”, – pristatydamas naują gatvių standartą įmonėms ir įstaigoms, projektuojančioms, statančioms ir prižiūrinčioms miesto gatves, sakė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Dalis Gatvių standarto principų jau įgyvendinti rekonstruotose Pylimo, Algirdo, Naugarduko, Islandijos ir kitose gatvėse. Jose pertvarkytas apšvietimas, tarp gatvės ir pėsčiųjų pasodinti krūmai ir medžiai, spalviškai suvienodinti gatvės elementai. Susipažinti su visais gatvės standarto principais galima ČIA.
Keletas standarto principų yra susiję su kita didele Vilniaus miesto savivaldybės iniciatyva – Žaliąja Vilniaus banga, kuria siekiama apželdinti kiekvieną iš 2000 Vilniaus gatvės kilometrų. Gatvių standarte numatyta rekonstruojant ir tiesiant gatves rūpintis tuo, kad nenukentėtų medžiai, o ten, kur jų kol kas nėra – pasodinti jų ir krūmų taip, kad vizualiai ir emociškai atskirtų važiuojamąją dalį nuo pėsčiųjų ir dviračių takų.
Vilniaus miesto savivaldybės vyriausiasis inžinierius Antonas Nikitinas įsitikinęs, kad gatvių standartas padės priimti drąsius, Lietuvoje galbūt dar nematytus sprendimus bei lanksčiai įvertinti kiekvieną būsimą projektą.
„Remdamiesi detaliai apibrėžtais 12-a principų galėsime nuosekliai tikrinti, ar planuojami darbai gatvėse bei jiems parengti projektai atitinka bendrą miesto viziją. Taip, kaip pagal 10 architektūros ir urbanistikos taisyklių jau ne pirmus metus tikrinami statiniai, – sakė A. Nikitinas. – Gatvių standartas taip pat padės praplėsti požiūrį į susiformavusį teisinį reguliavimą, leis eksperimentuoti ir, remiantis praktika, tobulinti taisykles ar net siūlyti keisti nacionalinius reglamentus.”
Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasveikino Vilnių žengus svarbų žingsnį derinant aplinkos tausojimą ir miesto gerovę.
„Vilniaus miesto darnusis gatvių standartas, kaip ir žalioji banga, – ilgai lauktas žingsnis geresnės gyvenimo kokybės link. Privalome sustabdyti miestų virtimą asfalto dykumomis. Gatvėms neturėtume taikyti išimčių: jos turi būti ne tik transporto, bet ir žaliosios arterijos”, – sako aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Renginyje dalyvavusi susisiekimo viceministrė Agnė Vaiciukevičiūtė atkreipė dėmesį į gatvių standarte įvardytų principų svarbą darnaus judėjimo tikslams.
„Vilnius yra drąsių, darnių sprendimų lyderis. Sprendimų, kuriuos jau įgyvendina ne viena Europos sostinė, pavyzdžiui, Paryžius, planuojantis visas miesto gatves paversti žalesnėmis, pritaikyti jas dviračiams. Tikiuosi, kad sukurdami naują žalesnę miesto infrastruktūrą mes paskatinsime Vilniaus gyventojus ne sėdėti spūstyse, bet rinktis darnesnius susisiekimo sprendimus”, – sakė A. Vaiciukevičiūtė.
Per pastaruosius metus Vilniuje išasfaltuota per 300 km automobiliams, paklota per 150 km takų pėstiesiems ir nutiesta per 70 km dviračių takų. Šiuo metu sostinėje sodinama 20 kartų daugiau medžių nei prieš 7 metus.
Sauliaus Žiūros nuotraukos.
Vilniaus miesto savivaldybė