Pačiame sostinės centre, Vokiečių gatvės kieme vykstantys Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai šiemet baigiami sensacingais rezultatais – aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos. Ji yra tiesiai po mūriniu buvusio darželio pastatu, pastatytu 1952 m. Didžiosios sinagogos archeologiniai tyrinėjimai pradėti 2011 m.: pernai buvo aptiktos dviejų mikvų (ritualinių baseinų) vietos, o šią liepą tarptautinė izraeliečių, amerikiečių ir lietuvių archeologų grupė atrado didžiulę išorinę galinę Didžiosios sinagogos sieną, dalį Sinagogos grindų ir dalį Bimos.
„Visų vilniečių vardu labai dėkoju visiems už bendrą darbą. Išskirtinis šiemet archeologų atradimas – Vilniaus didžiosios sinagogos Bima, nuo kurios šimtmečiais buvo skaitoma Tora, – yra dovana visiems už nuoširdų bendrą darbą. Vilniaus didžiosios sinagogos dvasinis ir kultūrinis paveldas įpareigoja, suteikia tikėjimo, kad iki 2023 metų, kai švęsime Vilniaus miesto 700 metų jubiliejų, oriai įprasminsim Vilniaus Didžiąją Sinagogą, kurią kažkada padegė naciai, sunaikino sovietai. Tikiu, kad bendradarbiaujant vietos ir užsienio žydų bendruomenėms, mokslininkais ir tyrėjais mes atkursime Vilniaus Didžiosios Sinagogos garsą ir reikšmę Vilniaus ir pasaulio kultūrai”, – pristatant sensacingą atradimą kalbėjo sostinės meras Remigijos Šimašius.
Šių metų archeologiniai tyrimai vedami Dr. Jon Seligman (Izraelio kultūros vertybių tarnybos archeologijos padalinio vadovas vadovas) ir Justino Račo (VšĮ „Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos” archeologas).
„Tyrinėdami sinagogos ir teritorijos istoriją pastebėjome gražų simbolinį sutapimą: anksčiau šioje vietoje veikė Vytės Nemunėlio pradinė mokykla, o jos direktorius dirbo kabinete – tiesiai virš švenčiausios sinagogos vietos – Bimos. Kiek išminties turėjo gauti! Šiuo metu tyrinėjama Didžioji Sinagoga buvo tikras Vilniaus žydų kultūros ir švietimo centras, o Bima – pačios sinagogos centras, todėl šis atradimas yra ypatingos reikšmės”, – kalbėjo Dr. Jon Seligman.
Atrastoji Bima yra XVIII a. ir buvo padovanota Sinagogai garsaus žydų mecenato, kuris buvo žinomas Yesodo vardu. Sudėtingą dvipakopę barokinę Bimą puošė keturios toskaniško ir aštuonios korintietiškos stiliaus kolonos. Šių kolonų dalys taip pat buvo atrastos tyrimų metu. Išlikusi Vilniaus didžiosios sinagogos Bima yra istorinės reikšmės atradimas itin svarbus Vilniaus žydų religinės bendruomenės nariams.
Jau kurį laiką atvertos ir didelės sinagogos pirties ir spalvingomis plytelėmis dekoruotos vyrų mikvos (ritualinės vonios) dalys bei sinagogos kampas. Tai – tik pirmieji tyrinėjimų rezultatai. Jie liudija didžiulį tolimesnių archeologinių tyrimų potencialą – tikėtina, kad išliko ir daugiau unikalių Didžiosios Vilniaus sinagogos fragmentų.
„Šiandien galime džiaugtis puikiu radiniu, kurio mastas prilygsta graikų Akropoliui, ir tokių radinių Vilniaus mieste kasdien nepasitaiko. Labai noriu padėkoti sostinės merui už geranoriškumą ateityje įamžinti sinagogą, kuri suteiktų daug garbės tiek Vilniui, tiek visai Lietuvai. Geros valios fondo ir Lietuvos žydų bendruomenė dės visas pastangas, kad ši sinagoga būtų ir išsaugota, ir eksponuojama žmonėms, kad bent dalis Lietuvos žydų kultūros taptų geriau žinoma”, – kalbėjo Lietuvos žydų bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky.
Didžiosios Sinagogos tyrinėjimo darbai atliekami padedant Zenonui Bauboniui (Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, Lietuva), prof. Ričardui Freundui (Hatfordo universitetas, Konektikuto valstija, JAV); prof. Harry Jol (Viskonsino universitetas, Eau Claire, JAV) ir prof. Philip Reeder (Duquesne universitetas, Pitsburgo valstija, JAV). Tyrimus padeda atlikti Izraelio kultūros vertybių tarnyba, Kultūros paveldo išsaugojimo pajėgos, VšĮ Geros valios fondas ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė. Projektą remia Vilniaus miesto savivaldybė.
Projektas dalinai finansuojamas Geros valios fondo įgyvendinant projektą „Didžiosios Vilniaus sinagogos ir sinagogos kiemo archeologiniai tyrimai / The archaelogical research of the Great Vilnius synagogue and Shullhoyf”, projekto Nr.: GVF-271/2017(2)PR. Projekto pagrindinis partneris – Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenė.
Istorinės žinios apie Vilniaus Didžiosios sinagogos kompleksą
Pagal 1633 m. Lenkijos karaliaus ir Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vladislovo IV Vazos privilegiją Vilniaus žydams buvo leista senosios medinės sinagogos vietoje pastatyti naują – mūrinę. Neužilgo pastatyta mūrinė sinagoga buvo anuomet didžiausia Abiejų Tautų Respublikoje.
1748 m. birželio 11 d. kilus gaisrui, sunaikinusiam didelę miesto dalį, smarkiai apdegė ir Vilniaus Didžioji sinagoga bei ją supę pastatai.
1747-1748 m. prie Didžiosios sinagogos pastatyta Laidotojų brolijos sinagoga. 1758 m. priešais Didžiąją sinagogą iškilo Gaono namas, 1800 m. perstatytas į Gaono sinagogą. Ilgainiui šalia Didžiosios sinagogos susiformavo du mūriniais namais apstatyti kiemai, viename iš jų – įrengtas viešas šulinys. Abiejuose kiemuose iš viso buvo 14 sinagogų ir studijų namų.
Po 1794 m. sukilimo Vilniaus Didžioji sinagoga rekonstruota, pastato architektūra įgijo klasicizmo bruožų.
1897 m. Didžioji sinagoga perstatyta pagal inžinieriaus Leonido Vinerio projektą. 1903 m. siaurame plote tarp Didžiosios sinagogos ir Žydų gatvės vietoje ten buvusių nedidelių krautuvėlių pastatyta dviaukštė eklektinio stiliaus biblioteka (inž. N. K. Korojedovas).
Didžioji sinagoga ir prie jos buvę pastatai II pasaulinio karo metu apgriauti. 1955-1957 m. pastatų liekanos buvo galutinai sulygintos su žeme. 1964 m. Didžiosios sinagogos vietoje pastatytas mūrinis vaikų lopšelis-darželis.
Nuotraukos – Sauliaus Žiūros. https://www.dropbox.com/sh/6kdinn03r244o5y/AABYvHETtVG9m7Y8gJNn1YbWa?dl=0
Rinkodaros ir komunikacijos skyrius, [email protected]
