Keleivinių traukinių krypčių skaičius iš Lietuvos vis didėja. Dar visai neseniai pradėjo kursuoti traukinys iš Vilniaus į Rygą, o norintiems lėkti kita kryptimi, siūloma nukeliauti į už 800 kilometrų nuo Lietuvos sostinės esančią Krokuvą. Kartu su traukiniais, plečiasi ir kitų transporto priemonių keliavimo galimybės. Keliautojas Vitoldas Milius šį kartą patikrino, kuris būdas pasiekti Krokuvą greitesnis – važiuojant traukiniu ar elektromobiliu.
Traukinio kelionė iki antro didžiausio Lenkijos miesto trunka 12 valandų, tad V. Milius pasakoja, kad tai buvo viena iš priežasčių, kodėl savo lenktynėms rinkosi elektromobilį: „Įveikti 800 kilometrų įprastu, vidaus degimo varikliu varomu automobiliu, tikrai prireiks mažiau laiko, o pasirinkus elektromobilį akivaizdu, kad teks stoti įkrauti bateriją. Visa tai priklauso nuo elektromobilio modelio, įkrovimo infrastruktūros ir įneša varžybinį elementą. Antrasis kelionės tikslas buvo patikrinti infrastruktūrą – visi į Europą traukiantys lietuviai turi pravažiuoti tuos pačius Lenkijos kelius, tad įdomu buvo pamatyti, kokios galimybės keliaujant elektromobiliu.“
Pasirinko galingą, bet ne patį ekonomiškiausią modelį
Pasakodamas apie kelionę V. Milius atvirauja, kad pasirinktas automobilis nebuvo pats tinkamiausias ilgoms kelionėms – „KIA EV6 GT“. Tai visais ratais varomas, 585 AG išvystantis krosoveris, 100 km/val. greitį galintis pasiekti vos per 3,5 sekundės.
„Įspūdį daro šio automobilio sugebėjimai, taip pat GT versija ir atrodo sportiškai bei išskirtinai – kiekvieną kartą išlipęs atsisuki. Net ir Krokuvoje susilaukėme praeivių žvilgsnių, bet, žinoma, ilgoje kelionėje viso to nereikia. Turbūt daugiausiai smagumo su juo būtų važinėjant mieste“, – kalbėjo žurnalistas ir paminėjo, kad nepaisant šio automobilio modelio sportiškumo, greitkeliais važiavo pagal galiojančias kelių eismo taisykles.
Kai kuriuose Lenkijos greitkeliuose leidžiamas greitis siekia ir 140 km/val., o srautas važiuoja 160 km/val. ar dar didesniu greičiu. Tačiau vairuojant elektromobilį ir norint juo nuvažiuoti toli, tai jau tampa neracionalu. Optimaliausias greitis, sako keliautojas, 120–130 km/val.
Kalbant apie pirmąjį kelionei išsikeltą klausimą – kas greičiau, – atsakymas labai aiškus: galingojo elektromobilio ekipažui galų gale pavyko Krokuvą pasiekti keturiasdešimčia minučių greičiau nei traukiniui. Tačiau daugiau komentarų vertas antrasis klausimas apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūrą.
Keliaujant elektromobiliu yra ir pliusų, ir minusų
„Tiems žmonėms, kurie nusiteikę keliauti elektromobiliu per Lenkiją, nebėra tokio iššūkio, kuris dar būdavo prieš vienerius metus. Greitųjų įkrovimo stotelių tinklas, o tai ypatingai svarbu važiavimo ritmui ilgose kelionėse, jau yra ganėtinai platus“, – dėsto V. Milius.
Tiesa, keliautojas pažymi ir tai, kad svarbu, kokiu automobiliu keliaujate. Šiam iššūkiui pasirinktas „KIA EV6“ su 800 voltų sistema gali įsikrauti didesniu nei 200 kW greičiu. Tai reiškia, kad galima išnaudoti iš esmės visą greitojo įkrovimo stotelių teikiamą galią ir baterijos papildymas nuo 20 iki 80 procentų truks vos keliolika minučių.
Daug ilgų kelionių elektromobiliu jau įveikęs Vitoldas Milius pataria visada pasilikti bent 20 procentų energijos rezervą baterijoje: „Šioje kelionėje visos stotelės, kur stojome, veikė, bet niekada negali žinoti – jeigu koks gedimas, o baterijoje paskutiniai lašai energijos, galima turėti bėdos. Taip pat neverta krauti ir virš 80 procentų, nebent sustojote ilgesniam laikui, pavyzdžiui, papietauti. Įkrovimo greitis virš šios ribos smarkiai lėtėja, tad lūkuriuoti vien tam, kad baterija vėl pasiektų šimtą procentų, dažniausiai būna neracionalu. Ypatingai, jeigu šalyje geras stotelių tinklas.“
Kalbėdamas apie vis dar gajų mitą, jog norint elektromobiliu išvykti į užsienį teks telefone prisirašyti galybę naujų programėlių, automobilių entuziastas išduoda, kad šį kartą daugiau nei pusantro tūkstančio kilometrų važiuodamas pirmyn ir atgal įveikė naudodamasis vos vienu „Green Way“ tinklu.
„Lenkijos kirtimo maršrutą galima susidėlioti naudojant vien tik „Green Way“ tinklą. Tai turbūt patogiausia – turi vieną programėlę, stotelės greitos, įkrovimas, vairuojant „KIA“, ten pigesnis. Tiesa, nėra bėdos net jeigu ir reikėtų siųstis kito tiekėjo programėles. Lyginant su tuo, kas buvo prieš kelis metus, visos jos intuityvios, lengvai konfigūruojamos ir paprastos naudoti“, – kalbėjo V. Milius.
Žurnalistas neslėpė, kad vis dėlto dar yra infrastruktūros trūkumų. Kitaip nei, pavyzdžiui, Skandinavijos šalyse, kur įkrovimo stotelėse vienu metu gali krautis ir dešimt elektromobilių, Lenkijoje įkrovimo stotelės įprastai turi vos kelis krovimosi taškus. Nors šioje kelionėje ekipažui neteko laukti eilėje prie elektros laido, galimybė, kad ten teks praleisti daugiau laiko nei planuota, išlieka reali.
„Galų gale, jokio iššūkio ir turbūt net jokio nuotykio važiuojant elektromobiliu nebelieka. Sėdi ir važiuoji, kaip su įprasta mašina. Žinoma, reikia iš anksto žvilgtelėti į maršrutą ir gali tekti jį pakoreguoti, lyginant su tuo, kuriuo važiuotum vidaus degimo variklį turinčiu automobiliu. Taip pat, vis daugiau viešbučių siūlo įkrovimo galimybę savo kieme ir tai yra labai patogu – atsikeli, papusryčiauji ir išvažiuoji pilna baterija“, – apibendrina kelionę V. Milius.
