Vilniaus miesto savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerija pasirašė ketinimų protokolą, kuriuo sutariama sustiprinti sostinėje esančių svarbių valstybės ir savivaldybės objektų apsaugą ir atsparumą. Šalys sutarė sukurti efektyvų bendradarbiavimo mechanizmą ir reagavimo pajėgumus, kurie leis pagerinti pasirengimą galimoms išorės grėsmėms, ypač reaguojant į bepiločių orlaivių keliamą pavojų.
„Ši iniciatyva kilo iš Vilniaus – miesto, kuris kaip sostinė turi būti ne tik modernus ir patogus gyventi, bet ir saugus. Skaudžios Ukrainos pamokos rodo, kad elektra, susisiekimas, vanduo, ryšiai ir kitos miestui gyvybiškai svarbios sritys yra tikslingai naikinamos priešų dronais. Bendromis pastangomis su Vidaus reikalų ministerija padarysime viską, kad būtume atsparesni ir geriau pasirengę apsaugoti savo kritinę infrastruktūrą“, – pažymėjo Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.
„Palaikome Vilniaus miesto savivaldybės idėją geriau apsaugoti sostinei ir valstybei svarbius objektus nuo išorės grėsmių, susijusių su oro pavojumi. Matome didelį poreikį stiprinti ir plėtoti civilinės gynybos pajėgumus. Šiandieninėje saugumo aplinkoje turime veikti kartu ir telkti bendras pastangas kritinės infrastruktūros apsaugai“, – teigia vidaus reikalų ministras Vladislav Kondratovič.
Numatyta artimiausiu metu sukurti efektyvų bendradarbiavimo mechanizmą tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir Viešojo saugumo tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos. Vėliau, gavus savivaldybės tarybos pritarimą, bus sudarytas konkretus bendradarbiavimo susitarimas dėl protokole numatytų tikslų įgyvendinimo. Šalys taip pat įsipareigoja ieškoti galimybių skirti lėšų šių tikslų įgyvendinimui tiek iš valstybės, tiek iš savivaldybės biudžetų.
Pagal sumanymą, iš Viešojo saugumo tarnybos pajėgų būtų sudarytos mobilios ugnies grupės. Savivaldybė galėtų jas aprūpinti ne karinės paskirties įranga, pavyzdžiui, automobiliais, kompiuteriais ir kitomis priemonėmis, o Vidaus reikalų ministerija – reikiama ginkluote.
Ukrainos patirtis rodo, kad bepiločių atakos dažnai kainuoja labai mažai, tačiau padaryta žala ir jos atstatymas – labai brangūs, todėl būtina ieškoti efektyvių prevencijos ir apsaugos sprendimų. Protokole pažymima, kad Rusijos Federacijos vykdoma karinė agresija prieš Ukrainą rodo kryptingą priešo siekį atakuoti civilinę infrastruktūrą – vandentiekio, elektros, ryšių ir susisiekimo objektus.
Savivaldybė ir Vidaus reikalų ministerija sieks, kad į saugomų objektų Vilniuje sąrašą papildomai būtų įtraukti sostinėje esantys kritinės infrastruktūros objektai, susiję su gyvybiškai svarbiomis paslaugomis gyventojams.
Nuotraukos Sauliaus Žiūros
