Vilnius gerina sąlygas savo medžiams: efektyvesnis sodinimas ir daugiau priežiūros

Siekiant geriau apsaugoti brandžius miesto medžius ir pagerinti jų augimo sąlygas, Vilnius pradeda įgyvendinti naujas priemones. Tarp svarbiausių pokyčių – medžių sodinimas į struktūrines dėžes ir ankstyvesnis arboristų įtraukimas į gatvių ir takų projektavimą ir didesnis dėmesys medžių priežiūrai. Taip pat aktyviai ieškoma sprendimų, kaip ateinančią žiemą Senamiestyje sumažinti barstomos druskos kiekį, kartu užtikrinant pėsčiųjų saugumą.

Nors daugiau kaip 60 proc. Vilniaus teritorijos sudaro žaliosios erdvės, o per pastaruosius septynerius metus mieste pasodinta daugiau nei 64 tūkst. medžių – brandžių želdinių išsaugojimas tampa vis didesniu iššūkiu. Medžių būklę lemia ne vienas veiksnys: suspaustas gruntas, kietosios dangos, karščio salos, ilgesnės sausros, staigūs temperatūrų svyravimai ir miesto infrastruktūros apkrovos.

Didžioji dauguma Vilniuje inventorizuotų medžių yra geros būklės – beveik 89 proc. Dar apie 8 proc. vertinami kaip patenkinamos būklės, o blogos ir nepatenkinamos būklės medžiai sudaro apie 1,3 proc. visų inventorizuotų medžių. Vis dėlto net ir toks skaičius miestui reiškia tūkstančius medžių, todėl siekiama, kad brandūs medžiai kuo ilgiau išliktų sveiki.

„Net ir vienas netektas brandus medis miestui yra didžiulis praradimas – jo vertės neįmanoma greitai atkurti. Didelė dalis šiandien Vilniaus centre augančių medžių buvo pasodinti prieš kelis dešimtmečius, dar sovietmečiu, kai apie miesto medžių poreikius ir augimo sąlygas buvo žinoma gerokai mažiau. Todėl nemažai jų šiandien auga sudėtingomis sąlygomis – suspaustame grunte, tarp požeminių komunikacijų, apsupti kietųjų dangų. Kiekvieno medžio netektis mums yra signalas ieškoti geresnių sprendimų – nuo naujų sodinimo technologijų iki atsakingesnio projektavimo ir priežiūros. Šiandien diegiame papildomas priemones, kurios padės išsaugoti brandžius medžius ir sudarys geresnes augimo sąlygas naujai sodinamiems“, – sako Vilniaus miesto vicemeras Andrius Grigonis.

Naujas sodinimo standartas – struktūrinės dėžės

Vilniuje bus pradėta taikyti pažangi medžių sodinimo technologija – nauji medžiai bus sodinami į struktūrines dėžes. Šią naujovę jau kitų metų pavasarį planuojama įgyvendinti vienuolikoje atrinktų miesto gatvių (Sodų g.​, Gėlių g.​, Mindaugo g.​, Kauno g.​, V. Šopeno g.​, Pylimo g.​, Gedimino pr.​, Etmonų g.​, K. Sirvydo skv.​, Savanorių pr.​, Maironio g.), kur labai suspaustas gruntas, yra daug kietųjų dangų, vyksta intensyvus eismas.

Ši sistema leidžia po kietosiomis dangomis suformuoti didesnį, nesuspaustą dirvožemio tūrį, todėl šaknys gali laisviau augti, geriau pasisavina vandenį ir deguonį, medžiai tampa atsparesni sausroms bei miesto apkrovoms. Kartu apsaugomos ir šaligatvių bei gatvių dangos, nes medžių šaknys turi daugiau vietos vystytis. Tai vienas pažangiausių sprendimų tankiai urbanizuotose miesto teritorijose, kur įprastas sodinimas dažnai nebesudaro tinkamų augimo sąlygų.

Arboristo įtraukimas – nuo pat pradžių

Savivaldybė nuo šiol arboristus įtrauks dar pradinėje takų ir gatvių infrastruktūros projektavimo stadijoje.

Arboristai nieko nelaukiant bus įtraukti ir į šiuo metu vykstančius jautriausius pėsčiųjų ir dviračių takų rekonstrukcijos projektus – S. Konarskio, Aguonų, Kražių, Švitrigailos, Šviesos, Latvių, Sakalų, Slucko, Didlaukio ir Zanavykų gatvėse jie vertins esančius želdinius ir suplanuotų darbų sprendinius. Prireikus, vietoje įprastų trinkelių bus įrengiamos medžių grotelės, naudojamos vandeniui ir orui pralaidesnės dangos, koreguojami takų ar bortų sprendiniai, o ten, kur būtina išsaugoti jautrią šaknų zoną, gali būti projektuojami poliniai pakelti praėjimai ar kiti arboristo rekomenduoti sprendimai.

Bus vertinama ir galimybė rangovų sutartyse numatyti papildomas pareigas – statybų metu saugoti pomedžius, juos laistyti, priežiūrą fiksuoti žiniaraščiuose, o užbaigus darbus, tinkamos būklės želdinius perduoti miestui.

Šiuo metu Vilniaus Gedimino technikos universitetas (VILNIUS TECH) rengia metodiką su sprendiniais ir rekomendacijomis, leidžiančiomis projektuoti kelių, gatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų bei kitų eismo zonų dangos konstrukcijas taip, kad būtų išsaugotos esamų medžių šaknų sistemos ir kartu užtikrintas dangų ilgaamžiškumas.

Rudenį VILNIUS TECH planuoja Savivaldybei pristatyti parengtą metodiką ir pasiūlymus dėl tokių dangos konstrukcijų taikymo, įskaitant jų parinkimo gaires ir algoritmą pagal eismo zonos paskirtį bei dangos tipą.

Mieste – ir kitos medžių apsaugos priemonės

Vilnius kasmet įgyvendina įvairias priemones, skirtas miesto medžių priežiūrai, apsaugai ir geresnėms augimo sąlygoms užtikrinti. Prie sudėtingiausiomis sąlygomis augančių medžių įrengiami laistymo maišai, sodinant naujus medžius – laistymo šulinėliai, diegiamos automatinės laistymo sistemos, o karščiausiomis dienomis į gatves išvažiuoja medžius laistančios autocisternos. Pastarosiomis savaitėmis papildomai pradėti laistyti ir prastesnės būklės, tačiau išsaugojimo perspektyvą turintys brandūs medžiai.

Siekiant sumažinti miesto aplinkos poveikį medžiams nuo 2019-ųjų žiemos laikotarpiu prie jautriausių želdinių įrengiamos apsaugos nuo druskų, pavasarį iš dirvožemio išplaunamos susikaupusios druskos, o aplink medžius šalinamos kietosios dangos – per pastaruosius trejus metus jų atlaisvinta daugiau kaip 3 tūkst. kv. m.

Brandžių medžių gyvavimo laikui pratęsti Vilniuje tvirtinamos jų lajos – nuo 2023 m. tokiu būdu sustiprinta 280 medžių. Miestas taip pat nuosekliai didina želdynų plotus – kasmet pasodinama apie 2,5 tūkst. medžių, plečiami krūmynai ir daugiamečiai gėlynai, atkuriamos miesto miškų kirtavietės ir želdinami parkai. Jei dėl požeminių komunikacijų, kultūros paveldo reikalavimų ar kitų objektyvių apribojimų medžio toje pačioje vietoje atsodinti neįmanoma, ieškoma galimybės jį sodinti netoliese arba parenkami kiti vietai tinkami želdiniai.