Ateinančiais metais Vilniaus miesto savivaldybė planuoja surengti pirmąją piliečių asamblėją, kurios tikslas – įtraukti gyventojus į gyvenamųjų rajonų atnaujinimą. Piliečių asamblėja – tai konsultacijų su visuomene įrankis, kuris dažniausiai pasitelkiamas sprendžiant prieštaringus ir daug diskusijų sulaukiančius probleminius klausimus. Tikimasi, kad ilgainiui piliečių asamblėjos taps įprasta praktika ir būdas įtraukti miestiečius į klausimų dėl miesto plėtros sprendimą.
Kaip rengiamos piliečių asamblėjos?
Piliečių asamblėjos įprastai trunka bent 5 dienas, kurios gali vykti ne iš eilės. Dalyviai renkami atsitiktinės atrankos būdu taip, kad atstovautų įvairias visuomenės grupes: amžių, lytį, specialiuosius poreikius, užimtumą, išsilavinimą ir pan. Piliečių asamblėjos prasideda nuo pažinties ir bendrų dalyvių vertybių paieškos. Vėliau dalyvius lanko ekspertai, kurie pateikia sprendimų priėmimui aktualią medžiagą ir analizes. Po kelių dienų pristatymų dalyviai, padedami moderatorių, diskutuoja ir ieško bendrų sutarimų. Piliečių asamblėjos pabaigoje balsavimu priimtos rekomendacijos perduodamos vykdomosios valdžios atstovui.
Pavyzdžiui, 2023 m. Talinui esant Europos žaliąja sostine, miesto savivaldybė organizavo piliečių asamblėją tema: „Kaip sujungti miesto žaliąsias erdves į visumą?“ Asamblėja truko 5 dienas, joje dalyvavo 50 miestiečių. Priimti 39 pasiūlymai perduoti Talino miesto merui.
Piliečių asamblėjas, kaip patariamosios demokratijos įrankį, rekomenduoja Europos Komisija ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. Šiandien asamblėjos rengiamos visame pasaulyje. EPBO 2023 metų duomenimis populiariausios temos, kuriomis rengiamos asamblėjos: aplinkosauga, sveikatos apsauga ir miestų plėtra.
Kaip gyventojai įtraukiami į miesto plėtros procesus Vilniuje?
Kokybiškas gyventojų dalyvavimas miesto plėtroje – vienas iš Vilniaus miesto „Vilnius 2030“ strategijos tikslų. Šiuo metu Vilniuje taikomi dviejų tipų miestiečių įtraukimo į miesto plėtrą procesai: formalūs, kuriuos aprašo įstatymai ir neformalūs. Teritorijų planavimo dokumentų ir statinių projektinių pasiūlymų viešinimai, vykdomi taip, kaip juos numato Aplinkos ministerijos įstatymai: Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatai, Želdynų įstatymas ir Statybos techninis reglamentas.
Taip pat nuo 2019 m. Vilniaus miesto administracijos direktoriaus įsakymu rengiant atskirųjų viešųjų želdynų projektus, pavyzdžiui, parkus ar skverus, su gyventojais konsultuojamasi du kartus. Pirmas susitikimas organizuojamas rengiant užduotį projektuotojui. Šio susitikimo metu išklausomi gyventojų lūkesčiai erdvei, gyventojams pristatoma erdvės analizė ir galimybės. Šio susitikimo rezultatus savivaldybės kraštovaizdžio architektūros skyrius įtraukia į užduotį projektuotojams. Antroji vieša konsultacija dėl rengiamo viešosios erdvės projekto organizuojama parengus projektinius pasiūlymus.
Nuorodos, kuriose galite rasti susitikimų datas dėl:
Teritorijų planavimo dokumentų: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/teritoriju-planavimo-viesumas/
Statinių projektavimo: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/numatomo-statiniu-projektavimo-viesumas/
Viešųjų erdvių (želdynų) įrengimo: https://vilnius.lt/lt/savivaldybe/miesto-pletra/zeldynai/naujai-irengiami-ir-tvarkomi-zeldynai/
Vilniaus miesto savivaldybės specialistai pastebi, kad įstatymuose aprašytų plėtros procesų viešinimų nepakanka rasti sutarimą dėl miesto raidos visoms suinteresuotosioms šalims: savivaldai, miesto vietos bendruomenei ir plėtotojams bei kitoms grupėms. Geroji užsienio šalių praktika rodo, kad diskusijos su visuomene turi vykti projektų pradžioje. Taip pat, organizuojant susitikimus svarbu taikyti bendrakūros ir įtraukių procesų principus. Tokią visuomenės dalyvavimo metodiką aprašo ir Lietuvoje ratifikuotos Orhuso konvencijos Mastrichto rekomendacijos bei Europos kraštovaizdžio konvencija.
Tačiau ir Vilniuje vis dažniau pradedama ne nuo konkrečių projektų, bet nuo platesnių teritorijų vizijų ar galimybių studijų, į kurių rengimą aktyviai įtraukiama vietos bendruomenė. Taikomi įvairūs dialogo ir gyventojų poreikių išgryninimo įrankiai: gyvos ir internetinės apklausos, pasivaikščiojimai su gyventojais nagrinėjamoje teritorijoje, kūrybinės dirbtuvės, pop-up diskusijos nagrinėjamoje teritorijoje ir kiti. Apie vykstančias tokio tipo diskusijas gyventojai informuojami Vilniaus miesto savivaldybės naujienų skiltyje, informacija pasidalinama su seniūnais ir seniūnaičiais, taip pat elektroniniu paštu išsiunčiama žinia apie galimybes įsitraukti į diskusijas vietos bendruomeninėms organizacijoms ir ugdymo įstaigoms.
