Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija atmetė recidyvisto Pauliaus Rastenio, nuteisto 11-kos metų laisvės atėmimo bausme, apeliacinį skundą, kuriuo jis prašė arba sušvelninti bausmę arba, nustačius, kad jis konflikto metu gynėsi, jį išteisinti.
Byloje nustatyta, kad P. Rastenis, anksčiau teistas ir iš laisvės atėmimo vietos paleistas lygtinai, 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto mikrorajono kieme pastatęs mašiną aikštelėje ant žolės šalia parduotuvės ir sulaukęs pastabos dėl to papurškė ašarinių dujų į automobilio vidų, kur sėdėjo trys vyriškiai. Vėliau kilus konfliktui vienam vyriškiui tyčia sudavė peiliu du kartus į krūtinę ir vieną kartą į sėdmenis – sužalojimai buvo vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis nuo patirtų traumų mirė. Kitam konflikto metu buvusiam vyriškiui P. Rastenis taip pat tyčia sudavė du kartus į krūtinę ir juosmenį padarydamas nukentėjusiajam žaizdų – sužalojimai vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. P. Rastenis viso proceso metu bandė įrodyti, kad jis buvo užpultas, sužalotas ir kad gynėsi, tačiau net nebuvo kreipęsis pagalbos nei į medicinos įstaigą, nei į policijos pareigūnus, pats slapstėsi nuo policijos pareigūnų.
Lietuvos apeliacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika dėl būtinosios ginties ir įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, pagrįstai padarė išvadą, jog P. Rastenio veiksmai nebuvo būtinoji gintis.
Įrodymų visuma patvirtina, kad būtent nuteistojo P. Rastenio neadekvatūs veiksmai, kai gavęs pastabą jis priėjo prie automobilio ir iš karto į automobilio vidų papurškė dujų, buvo provokuojantys konfliktą ir agresyvūs. Nukentėjusieji neatliko jokių agresyvių veiksmų, nebuvo pavojingo, realaus ir akivaizdaus kėsinimosi, nuo kurio P. Rasteniui reikėjo gintis. Priešingai, nei teigia P. Rastenis, jau pačioje konflikto pradžioje jis turėjo galimybę reaguoti kitaip, o ne agresyviai. Įvertinus tai, kad byloje nagrinėjamas įvykis vyko dienos metu, mikrorajone, nenuošalioje vietoje, o nukentėjusieji sėdėjo automobilyje, nuteistasis, priėjęs prie automobilio ir įsitikinęs, kad automobilyje sėdi jam nepažįstami asmenys, reiškiantys pagrįstas ar nepagrįstas pastabas, jis (nuteistasis) galėjo tiesiog pasišalinti nuo nukentėjusiųjų automobilio ir konflikto neeskaluoti, taip pat galėjo kviesti policijos pareigūnus.
Vilniaus apygardos teismo 2018 m. sausio 18 d. nuosprendžiu P. Rasteniui buvo paskirta subendrinta 11 metų laisvės atėmimo bausmė. Teismas, skirdamas bausmes, atsižvelgė, kad P. Rastenis padarė labai sunkų ir nesunkų nusikaltimus, sukėlė nepataisomų pasekmių, abu nusikaltimai yra baigti, padaryti veikiant netiesiogine tyčia, konfliktinėje situacijoje, kurioje visi asmenys smurtavo vienas kito atžvilgiu. Skundžiamame nuosprendyje įvertinti ir P. Rastenį charakterizuojantys duomenys bei aplinkybė, kad jis ikiteisminio tyrimo metu raštu atsiprašė nukentėjusiojo artimųjų.
Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė vieną P. Rastenio atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Taip pat pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išnagrinėjo byloje pateiktus duomenis, kuriais grindžiami civiliniai ieškiniai dėl žalos atlyginimo. Iš P. Rastenio priteista 422 eurai Vilniaus teritorinei ligonių kasai ir nukentėjusiems asmenims bei jų artimiesiems daugiau kaip 70 tūkst. eurų. Be šios sumos, taip pat priteista ir periodinė 118 eurų išmoka iki gyvos galvos vienam iš nukentėjusiųjų asmenų.
Šaltinis https://www.alfa.lt/straipsnis/50283532/vilniuje-skerdynes-surengusiam-recidyvistui-teismo-kirtis
