Vilniaus miesto savivaldybės taryba ėmėsi svarstyti rinkliavos zonų ir jų apmokestinimo pokyčius. Didelėje dalyje šiuo metu apmokestintų parkavimo vietų užimtumas siekia 85 proc. ir daugiau viso laiko, vairuotojams tenka sukti ratus aplink norimas, bet nuolat užimtas stovėjimo vietas, dėl to didėja oro ir triukšmo tarša, kyla papildomos spūstys piko metu. Esamas rinkliavos dydis nepadeda spręsti šios problemos – žaliosios ir geltonosios zonų tarifai nebuvo peržiūrėti ir keisti nuo 2005 metų, o mėlynosios ir raudonosios – nuo 2017 metų. Taigi iš esmės esami mokesčiai už parkavimą nebeatitinka realios ekonominės situacijos ir nemažina stovėjimo vietų užimtumo.
Šiuo metu Vilniuje parkavimo kainos yra vienos prieinamiausių Europos Sąjungoje: pigiausios zonos įkainis yra pats mažiausias tarp ES sostinių, o brangiausios zonos kaina taip pat išlieka viena iš mažiausių (dvigubai mažesnė nei Rygoje ir Taline).
Jei kitame Tarybos posėdyje bus priimtas galutinis sprendimas, planuojama, kad Vilniuje nuo 2025 m. liepos 1 d. įsigalios pakeitimai dėl vietinės rinkliavos už automobilių stovėjimą miesto teritorijoje, skirtingose zonose:
- Mėlynoje zonoje – 2,5 Eur padidinta iki 4,0 Eur už valandą, apmokestinama bus visą parą (24/7);
- Raudonoje zonoje – 1,5 Eur padidinta iki 2,5 Eur už valandą, apmokestinama bus I-VI nuo 8 iki 22 val.;
- Geltonoje zonoje – 0,6 Eur padidinta iki 1,0 Eur už valandą, apmokestinama bus I-V nuo 8 iki 20 val.;
- Žalioje zonoje – 0,3 Eur padidinta iki 0,5 Eur už valandą, apmokestinama bus I-V nuo 8 iki 18 val.
Pokyčiai dėl rinkliavos už automobilių stovėjimą mieste brendo jau kurį laiką. Pirmiausia, Vilniaus savivaldybės taryba yra patvirtinusi Darnaus judumo planą. Jame keliamas ambicingas tikslas – siekti, kad 2030 metais kelionės automobiliais, viešuoju transportu ir pėsčiomis sudarytų maždaug lygias dalis. Šiuo metu pėsčiomis ir viešuoju transportu kelionės sudaro po maždaug ketvirtadalį visų kelionių mieste, o automobiliu vyksta kas antra gyventojų kelionė. Taigi nepaisant sparčiai tobulinamos pėsčiųjų ir dviračių takų infrastruktūros ir didinamo viešojo transporto patrauklumo, automobilis vilniečiams, renkantis keliavimo būdą mieste, išlieka pasirinkimu numeris vienas.
Elektroniniai parkavimo leidimai asmenims su negalia
Su automobilių stovėjimo pokyčiais bus įvesti ir elektroniniai leidimai asmenims su negalia, pakeičiant dabartines popierines korteles. Nauji leidimai leis vieną kartą per valandą keisti registruotą automobilio numerį, jie bus galiojantys vienerius metus ir išduodami nemokamai. Šis sprendimas sumažins piktnaudžiavimo galimybes ir leis automatizuoti stovėjimo kontrolę mieste.
Bus suteikta galimybė apmokestinti baltasias zonas
Taip pat planuojama vietinėms bendruomenėms suteikti galimybę apmokestinti stovėjimo vietas kiemuose – baltosiose zonose, taikant 0,2 Eur/val. mokestį. Tai padės gyventojams patogiau naudotis stovėjimo vietomis šalia namų ir sumažins nepageidaujamų automobilių kiekį kiemuose. Gyventojai šioje zonoje galės išsiimti leidimus: pirmas leidimas nieko nekainuos, o antras leidimas per mėnesį kainuotų 6 Eur.
Ši problema ypač aktuali gyventojams, gyvenantiems šalia biurų arba greta mokamų stovėjimo zonų, kur dėl automobilių srautų dažnai trūksta vietų vietiniams gyventojams.
Nauja stovėjimo aikštelėse įkainių nustatymo metodika
Taip pat būtų įvedama nauja automobilių stovėjimo įkainių nustatymo metodika, taikoma visoms SĮ „Susisiekimo paslaugos“ administruojamoms aikštelėms. Nauja metodika leis lanksčiai ir operatyviai reaguoti į aikštelių užimtumo pokyčius. Pavyzdžiui, prie sveikatos įstaigų bus suteikta galimybė valandą stovėti nemokamai, o prie verslo įstaigų – galimybė verslui padengti dalį savo klientų parkavimo išlaidų.
Siūlomi pakeitimai yra Vilniaus ilgalaikės judumo strategijos dalis, kuria siekiama pagerinti gyvenimo kokybę mieste, mažinant transporto srautus miesto centre ir skatinant tvarias judumo priemones.
Supaprastintas stovėjimo mokesčių apmokėjimas automobilių dalijimosi įmonėms
Dalijimosi automobiliais įmonėms siūloma supaprastinti atsiskaitymą už stovėjimą: jos galėtų perduoti transporto priemonių buvimo duomenis savivaldybei, o atsiskaitymas vyktų kas mėnesį. Tai padėtų skaidriau ir lengviau administruoti rinkliavą, prisidedant prie efektyvesnio tvaraus transporto sistemos valdymo.
