Vilniaus savivaldybė artėjantį želdinimo sezoną planuoja pasodinti apie 4 tūkst. medžių ir 40 tūkst. krūmų. Dar dešimtis tūkstančių medžių miestui jau suplanavo padovanoti įvairios įmonės. Daugiau gatvių ir skverų šiemet sužaliuos tankiausiai gyvenamuose sostinės rajonuose. Naujamiestyje, Šnipiškėse, Žirmūnuose ir kituose rajonuose naujos medžių alėjos jungsis su pasodintomis praėjusiais metais.
„Per pusantrų Vilniaus žaliosios bangos metų bendromis savivaldybės, verslo ir bendruomenių pastangomis pavyko sukurti žalesnių gatvių tinklą, kuris iš esmės keičia Naujamiesčio, Šnipiškių, daugelio viešųjų erdvių atmosferą. Toliau stengiamės pagyvinti būtent tas gatves, kuriose intensyviausias eismas, šalia kurių pėstiesiems ir dviratininkams vasarą trūksta pavėsio, užkardos nuo taršos ir dulkių“, – sako Vilniaus savivaldybės Miestovaizdžio skyriaus vedėja Ramunė Baniulienė.
Pavasarį, atsižvelgiant į bendruomenių pageidavimus, želdinimo darbai prasidės tankiai apgyvendintuose Pilaitės, Pašilaičių, Justiniškių rajonuose, kur gyventojams ypač trūksta žalumos. Ilgiausios naujų medžių ir krūmų alėjos sužaliuos Lazdynuose, Architektų bei Erfurto gatvėse. Žirmūnuose želdinimo darbai jau kelsis į rajono pakraščius – Apkasų gatvę.
Miesto centre savivaldybė planuoja tęsti žaliąsias alėjas Naujamiestyje bei Šnipiškėse. Čia numatyta apželdinti T. Ševčenkos ir Žalgirio gatves. Pačioje miesto širdyje nauji medžiai bei krūmai sužaliuos daugelyje su Gedimino prospektu besiribojančių gatvių, kaip antai A. Jakšto, Jogailos ar A. Goštauto.
Medžiai ir krūmai sodinami ir pertvarkomose gatvėse. Pasak R. Baniulienės, nors gatvių humanizavimas kelia daug aistrų, statistiniai duomenys rodo teigiamus pokyčius – pertvarkytose gatvėse avaringumas sumažėjo beveik tris kartus, o eismo pralaidumas, pavyzdžiui, Didlaukio, J. Baltrušaičio, Žirmūnų gatvėse padidėjo 15–20 proc.
Savivaldybės arba, kitaip tariant, mokesčių mokėtojų lėšos yra tik vienas iš penkių miesto žalinimo šaltinių. Vilniaus žaliosios bangos idėja – sujungti savivaldybės įstaigų, NT vystytojų, verslo, bendruomenių jėgas, taip pat išsaugoti gamtos dovanas – dalį savaime išaugusių medžių ir krūmų.
Vien privačiomis NT vystytojų lėšomis planuojama apželdinti 18 viešųjų erdvių. Į savivaldybės kvietimą bendradarbiauti apželdinant savo neišvaizdžias tinklines tvoras vijokliais atsiliepė 80 ugdymo įstaigų. Jos šiemet apsodins per 14 km tvorų.
Į žaliąją Vilniaus bangą įsitraukiančios verslo įmonės dažniausiai sodina miesto miškelius. Kartu su jomis nuo pavasario Fabijoniškių ir Rokantiškių prieigose savivaldybė jau numatė atsodinti apie 5 ha miško, kurį dėl kenkėjų teko iškirsti plynai.
Įmonių talkose vien šį pavasarį jau suplanuota pasodinti 15 tūkst. pušų, eglių, ąžuolų, beržų sodinukų. Miestą prižiūrintys specialistai jau išsaugojo ir nuo netyčinio nušienavimo aptvėrė per 2000 savaime išdygusių medžių.
Palyginimui, praėjusiais metais savivaldybė prie gatvių pasodino 2506 jau ūgtelėjusius medžius, o verslas – per 33,5 tūkst. medžių sodinukų, daugiausia – naujai sodinamuose miesto miškeliuose bei esamuose parkuose.
Daugiau informacijos apie Vilniaus žaliąją bangą ir galimybes prie jos prisidėti galima rasti svetainėje zalias.vilnius.lt
