Ketvirtadienį, Pasaulinę diabeto dieną, sostinės Odminių skvere pristatyta menininkės Agnės Kišonaitės sukurta instaliacija „Cukrinė širdis”. Pustrečio metro aukščio raudoną širdies formos karkasinę konstrukciją menininkė užpildė kraujotakos sistemą primenančiais raizginiais iš tuščių ar cukrumi užpildytų stiklo konteinerių. Keliose instaliacijos vietose įrengtos lemputės, kurios tamsiuoju paros metu mirksės natūraliu žmogaus širdies dūžių ritmu.
„Lapkričio 14-ąją jau ketvirtus metus iš eilės sukuriu kažką prasmingo ir simbolinio, siekdama atkreipti su cukriniu diabetu nesusidūrusių žmonių dėmesį. Statistika rodo, kad pusė sergančiųjų cukriniu diabetu to nežino, nes nesitikrina sveikatos. Negydomas diabetas dažniausiai pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligų komplikacijomis, kurias sukelia dėl ligos užsikišusios kraujagyslės – tai rodau savo instaliacija. Labai raginu visus tikrintis savo sveikatą ir ja rūpintis”, – sako menininkė, kuriai pačiai prieš šešerius metus diagnozuotas pirmo tipo cukrinis diabetas.
Maždaug 150 kilogramų sveriančiai „Cukrinei širdžiai” sukurti panaudota apie 30 kvadratinių metrų medžio faneros, beveik 100 stiklo konteinerių ir 12 kilogramų gabalinio cukraus. Specialiai suprogramuota ir įmontuota žmogaus širdies dūžius atkartojanti mirksinčių lempučių sistema.
Ši A. Kišonaitės instaliacija yra dalis visuomenės švietimo kampanijos „Cukrinė širdis”. Kampaniją sumanė ir įgyvendina šiemet aktyviai jėgas suvieniję skirtingų sričių sveikatos priežiūros profesionalai – kardiologai, endokrinologai ir sergančiųjų diabetu pacientų organizacijos: Lietuvos kardiologų draugija, Lietuvos endokrinologų draugija ir Lietuvos diabeto asociacija.
Kampanija ragina galvojant apie cukraus kiekį kraujyje nepamiršti ir širdies. Darnus skirtingų medicinos sričių specialistų požiūris į pacientą ir supratimas, kad cukrinio diabeto komplikacijas suvaldyti įmanoma tik dirbant išvien, gydytojų teigimu, atveria naujas galimybes gelbėti gyvybes ir pagerinti sergančiųjų gyvenimo kokybę.
„Cukrinis diabetas širdies ir kraujagyslių ligų riziką padidina 2–3 kartus. Susirgus cukriniu diabetu ir nesigydant mirštama ne nuo per didelio cukraus kiekio kraujyje, bet dėl komplikacijų, kurios dažniausiai pasireiškia širdies ir kraujagyslių ligomis. Šios nusineša apie 80 proc. žmonių, kuriems buvo diagnozuotas cukrinis diabetas, gyvybių. Neretai net gydytojai ir mokslininkai sako, kad cukrinis diabetas yra širdies liga. Akademiškai tai nėra teisinga, tačiau taip metaforiškai norima parodyti, koks glaudus yra širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto ryšys”, – sako Lietuvos kardiologų asociacijos prezidentas, Kauno klinikų kardiologas profesorius Rimvydas Šlapikas.
Gydytojo kardiologo teigimu, tik žinodamas apie savo ligą gali ją kontroliuoti.
„Svarbu gyventi aktyviai, sveikai maitintis ir pasirinkti tinkamus vaistus. Deja, daugeliui cukriniu diabetu sergančių pacientų gyvensenos pokyčių nepakanka ir tenka vartoti vaistus, skirtus sumažinti kraujospūdį ir cholesterolio koncentraciją kraujyje. Pacientai ne visada supranta komplikacijų rizikos kontrolės vaistais svarbą, tačiau taip mes stengiamės mažinti ne tik juntamus simptomus, bet ir apsaugoti inkstus nuo pažaidos, širdies raumenį – nuo nereikalingo sustorėjimo, pačią širdį – nuo išsiplėtimo, o kraujagysles – nuo sustandėjimo. Jau yra sukurtų medikamentų, kurie gali beveik 40 proc. sumažinti 2 tipo cukriniu diabetu sergantiems žmonėms gresiančių komplikacijų riziką”, – sako R. Šlapikas.
Tarptautinės diabeto federacijos duomenimis, Lietuvoje cukrinis diabetas diagnozuotas apie 108 tūkst. suaugusių žmonių, tačiau tikrasis sergančiųjų skaičius galėtų būti dvigubai didesnis. Per pastaruosius du dešimtmečius Lietuvoje diagnozuotų cukrinio diabeto atvejų skaičius išaugo 3 kartus. Jei tendencijos ir ateityje išliks panašios, 2045 metais cukriniu diabetu mūsų šalyje sirgs apie 500 tūkst. žmonių – maždaug tiek, kiek Vilniuje yra gyventojų.
Beveik pusė sergančiųjų cukriniu diabetu yra 40–59 metų – darbingo amžiaus – asmenys. Tiesa, neretai nežinoma, kad iki 80 proc. 2 tipo cukrinio diabeto atvejų pacientai galėtų išvengti, jei pradėtų tinkamai maitintis, daugiau judėtų, mankštintųsi, sumažintų kūno svorį, pagerintų gyvenimo sąlygas ir režimą, jiems būtų taikomos tinkamos gydymo priemonės. Galimi cukrinio diabeto požymiai: varginantis troškulys, dažnas noras apsilankyti tualete, nuovargis, galūnių tirpimas, blogėjanti rega.
Pasaulinei diabeto dienai A. Kišonaitės sukurta meninė instaliacija Vilniaus Odminių skvere stovės iki lapkričio 20 dienos. Planuojama, po to ji bus eksponuojama ir kituose šalies miestuose.
