Vilniuje šildymo sezonas šiemet baigiamas rekordiškai vėlai – gegužės 5 d. Sezonas išsiskyrė dideliu šalčiu ir rekordiniais pagamintos šilumos kiekiais, tačiau vilniečiai mokėjo vieną mažiausių šildymo kainų Lietuvoje.
„Nors šaltasis sezonas smarkiai užsitęsė, be to buvo išskirtinai šaltas ir suvartota daug šilumos, pati šilumos kaina vos viršijo 4 eurus už kilovatvalandę ir buvo žemiausia per visą dešimtmetį”, – sako Vilniaus miesto vicemeras Valdas Benkunskas.
Įprastai sostinėje šildymo sezonas baigiamas balandžio mėnesį, pernai šilumos tiekimas sustabdytas balandžio 24 d., o per paskutinius penkerius metus vėliausiai šildymas išjungtas gegužės 4 d., tad šie metai sostinei – rekordiniai.
Paprastai šildymas daugiabučiuose namuose ir administraciniuose pastatuose išjungiamas tuomet, kai bent tris paras iš eilės vidutinė dienos temperatūra yra nemažesnė nei 10 °C. Sprendimą dėl sezono pabaigos priima Vilniaus miesto savivaldybė. Tačiau paankstinti arba pavėlinti šildymo sezono pabaigą savo būste gali ir patys daugiabučių gyventojai. Bendrojo ir ikimokyklinio ugdymo įstaigose, kuriose vykdoma veikla, ir asmens sveikatos priežiūros įstaigose šildymo sezonas baigiamas įstaigų vadovų nuožiūra pagal poreikį.
„Klientai, įskaitant ir daugiabučius gyvenamuosius namus, laikydamiesi nustatytų higienos normų gali savo nuožiūra pasirinkti šildymo sezono pabaigos datą. Jei daugiau nei pusė daugiabučio namo gyventojų sutinka su sprendimu paankstinti ar pavėlinti šildymo nutraukimą, vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų prižiūrėtojas gali uždaryti šilumos punktų sklendes ir nutraukti šildymą arba atvirkščiai – jį pratęsti. Bendrijos, namo pirmininkas arba daugiabučio administratorius apie priimtą sprendimą teturi informuoti Vilniaus šilumos tinklus”, – sako AB Vilniaus šilumos tinklų, valdančių trečdalį viso Lietuvos šilumos ūkio, Klientų aptarnavimo direktorius Laurynas Jakubauskas.
Nors ruduo buvo gana šiltas ir šildymas pradėtas vėliau nei pernai, tačiau žiema buvo gerokai šaltesnė. Tą rodo vidutinės temperatūros skirtumai. Pavyzdžiui, šių metų sausio vidutinė temperatūra siekė -4,1 °C, o vasario -5,9 °C. Tuo tarpu pernai vidutinė sausio temperatūra tais pačiais mėnesiais buvo pliusinė. Šiemet vasario šalčiausios paros temperatūros vidurkis buvo beveik šešis kartus žemesnis nei pernai ir siekė -18,5 °C.
AB Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) šildymo sezono laikotarpiu (nuo 2020 m. spalio 15 dienos iki 2021 balandžio 29 d.) patiekė į tinklus apie 2,4 TWh šilumos energijos. Šalčiausia šio šildymo sezono para, lyginant su vidutine šildymo sezono para, pareikalavo net 74 proc. daugiau šilumos energijos gamybai naudotos galios.
Nepaisant to, šią žiemą gyventojai džiaugėsi mažesnėmis šildymo kainomis ir mažiausiai mokėjo gruodį – 3,96 ct/kWh.
Dar nesibaigus šildymo sezonui, AB Vilniaus šilumos tinklų specialistai jau pradėjo pirmuosius pasiruošimo darbus kitam sezonui: atliekami hidrauliniai bandymai, kurie suintensyvės atjungus šildymą. Taip pat bus atnaujinami vamzdynai, atliekami kiti modernizacijos darbai. Visa tai leis bendrovei efektyviau ir patikimiau tiekti šilumą į gyventojų namus.
Vilniaus miesto savivaldybė taip pat primena, kad pavasaris ir vasara yra tinkamiausias metas daugiabučių bendrijoms ir administruojančioms įmonėms pasirūpinti pastatų ir vidaus šildymo sistemos atnaujinimu. Pasak vicemero V. Benkunsko, sutvarkyta ar modernizuota šildymo sistema gerokai sumažina išlaidas už šildymo paslaugas šaltuoju metų laiku. Skaičiuojama, jog daugeliu atvejų mokesčiai už šildymą naujame arba renovuotame daugiabučio namo 60 kv. m ploto bute, palyginti su analogiško ploto butu senos statybos daugiabutyje, yra beveik 2 kartus mažesni.
Vilniaus miesto savivaldybė
