Užsienio kilmės gyventojų skaičiui Vilniuje perkopus 10 proc. ribą, efektyvios integracijos ir imigracijos politikos peržiūra tampa vis aktualesnė. Siekdama kurti palankesnes sąlygas integracijai, Vilniaus miesto savivaldybė patvirtino užsienio kilmės gyventojų integracijos planą, tačiau to nepakanka – svarbi ir migracijos politikos valstybėje visuma. Pokyčių norą rodo ir vilniečių apklausos rezultatai.
Šių metų vasarį „Norstat“ atlikta reprezentatyvi apklausa parodė, kad reikšminga dalis gyventojų norėtų, kad migracijos politika savo reikalavimais atvykusiems būtų griežtesnė, o lietuvių kalbos vartojimą mato kaip vieną reikšmingiausių temų: mokymasis ir kalbėjimas lietuvių kalba, jų nuomone, sumažintų įtampas dėl imigracijos.
„Kiekvienas vilnietis – savo kaimynystėje, paslaugų sektoriuje ar kitose kasdienėse situacijose – susiduria su užsienio kilmės gyventojais. Siekėme išgirsti jų patirtis ir lūkesčius: ar susiduria su kokiais nors iššūkiais, kaip jaučiasi ir ko tikisi iš Savivaldybės. Apklausos rezultatai rodo aiškią tendenciją – nepaisant amžiaus ar išsilavinimo skirtumų, net 79 procentai respondentų tikisi griežtesnės imigracijos politikos iš ne ES atvykusių imigrantų atžvilgiu. Tai nėra apie sankcijas, tai apie taisykles ir aiškumą, kurio dabar nėra“, – sako Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kaip pabrėžia meras, savivaldybė gali investuoti į integraciją, plėsti paslaugas ir kurti palankią aplinką atvykstantiems, tačiau be aiškių valstybės taisyklių tai tampa vienašaliu procesu.
„Kai nėra aiškių reikalavimų, integruotis atvykusiajam tampa pasirinkimu, o ne pareiga, todėl dalis pastangų praranda efektyvumą. Tam reikalinga bendra nacionalinė vizija dviem kryptimis: integracijos ir migracijos politikos. Už pirmąją sritį, apimančią kalbos mokymąsi, paslaugų prieinamumą, informaciją ir pagalbą įsitraukiant į miesto gyvenimą yra atsakinga Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, su kuria kartu parengėme Vilniaus užsienio kilmės gyventojų integracijos planą. Antroji kryptis patenka į Vidaus reikalų ministerijos lauką – jie turėtų reguliuoti atvykstančiųjų srautus, leidimų gyventi tvarką ir reikalavimus atvykstantiems. Be aiškios sistemos šioje srityje savivaldybės pastangos integruoti negali būti iki galo veiksmingos“, – priduria V. Benkunskas.
Tikisi griežtesnės migracijos politikos
Integracija yra dvikryptis procesas, kuriame svarbu ne tik informacijos, paslaugų, pagalbos prieinamumas, bet ir taisyklės tam, kuris atvyksta į konkretų miestą gyventi. Pastarasis aspektas vis dar lieka ignoruojamas ir reikalauja didesnio dėmesio – tam pritaria ir didelė dalis vilniečių.
Dabartinę imigracijos politiką iš ne Europos Sąjungos atvykusių žmonių atžvilgiu beveik pusė apklaustų gyventojų laiko visiškai negriežta ir vertina nuo 0 iki 3 balų iš 10. Apklausos duomenimis, jie norėtų, kad į šiuos klausimus būtų žiūrima rimčiau – griežtumo lūkestį vilniečiai vertina kaip tą, kuris turėtų siekti 7–10 balų. Tai reiškia, kad be integracijai kuriamų palankesnių sąlygų būtų paraleliai ne rekomenduojama ar skatinama, bet įpareigojama imtis tam tikrų veiksmų atvykusiems ir gyvenantiems ilgesnį laiką.
Per pastaruosius penkerius metus užsieniečių skaičius Lietuvoje šoktelėjo nuo 87,3 tūkst. (2020 m.) iki 217 tūkst. (2025 m.), rodo Migracijos departamento duomenys. Šiuo metu 35 proc. visų Lietuvoje esančių užsienio kilmės gyventojų, t. y. 76 tūkst., gyvena Vilniuje.
Iš jų 61 tūkst. yra atvykę iš ne ES valstybių: iš Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos ir vidurio Azijos valstybių: Indijos, Uzbekistano, Tadžikistano, Turkijos, Azerbaidžano, Pakistano. 12 proc. atvyko laikinosios apsaugos pagrindais, tačiau didžioji dalis jų – ekonominiai migrantai. Visgi, tik ketvirtadalis užsienio kilmės gyventojų Vilniuje turi nuolatinius leidimus gyventi ir yra išlaikę lietuvių kalbos ir Konstitucijos egzaminus.
Svarbi integracijos sąlyga – valstybinės kalbos mokėjimas
Siekdama spręsti su užsienio kilmės gyventojų integracija kylančius iššūkius, Vilniaus miesto savivaldybė sudaro sąlygas mokytis valstybinės kalbos kiekvienam patogiausiu būdu – nuo savarankiško mokymosi, neformalių užsiėmimų iki akademinių kursų. Tam buvo sukurta visas galimybes vienijanti platforma askalbu.lt.
Miesto pasirinkta užsienio kilmės gyventojų valstybinės kalbos mokymo kryptis atitinka ir vilniečių lūkesčius – 92 proc. pritaria, kad užsieniečiai, norintys gyventi Lietuvoje, turėtų pasiekti bent bazinį lietuvių kalbos žinių lygį.
76 procentai vilniečių mano, kad jei imigrantai dažniau vartotų lietuvių kalbą kasdienėse situacijose, su imigracija susijusi įtampa visuomenėje būtų mažesnė. Tai aiškiai parodo kalbos svarbą integracijai – ji leidžia ne tik pasijusti bendruomenės dalimi, bet ir lengviau pasinaudoti paslaugomis, įsilieti į darbo rinką bei aktyviai dalyvauti visuomeniniame ir kultūriniame miesto gyvenime.
„Akivaizdu, kad spręsti kalbos vartojimo klausimą neužteks savivaldybės lygiu kuriamų procesų bei priemonių, tam reikia valstybinių institucijų atsakomybės ir veikimo. Šiuo metu norint gauti ir prasitęsti leidimą gyventi Lietuvoje, nereikia turėti net bazinių kalbos žinių. Tokį leidimą galima prasitęsti kas 2–3 metus neribotą skaičių kartų. Dėl to jau prieš kurį laiką kreipiausi į Vidaus reikalų ministrą su siūlymu numatyti aiškų reikalavimą, kad, siekdamas pratęsti laikiną leidimą gyventi Lietuvoje po trejų metų, užsienietis privalo turėti dokumentą, patvirtinantį, kad jis moka lietuvių kalbą ne prasčiau nei A2 lygiu“, – teigia Vilniaus meras.
Kiti integracijai reikšmingi aspektai savivaldybėje taip pat nėra ignoruojami. Savivaldybės patvirtintame strateginiame veiksmų plane numatytos ir kitos priemonės – užsienio kilmės gyventojai bus skatinami įsitraukti į ekonominį, kultūrinį ir socialinį Vilniaus gyvenimą, jiems bus sudaromos sąlygos kreiptis psichologinės, teisinės pagalbos. Miestas pasirengęs peržiūrėti, įvertinti savo veikimo modelį, tobulinti stebėseną ir plėsti pagalbos galimybes, tačiau tikimasi ir kiekvieno atvykusio atsakomybės sąmoningai šiomis sąlygomis naudotis. Šiais veiksmais siekiama sukurti ir nuosekliai įgyvendinti užsienio kilmės gyventojų integracijos politiką Vilniuje, stiprinti savivaldybės vaidmenį Lietuvos integracijos politikos procese. Visgi ši tema yra tarpsektorinė, glaudžiai susijusi su valstybės kuriamais bei įgyvendinamais veiksmais, todėl visų vaidmenys ir atsakomybės turi būti lygiavertės.
