Sausio mėnesį Vilniaus miesto gyventojams centralizuotai tiekiamos šilumos kaina bus net 13 proc. mažesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2020 metų pradžioje, kuomet kilovatvalandės kaina siekė 4,74 ct. Pirmąjį 2021 m. mėnesį klientai mokės 4,14 ct/kWh (su PVM). Palyginus mėnesines šilumos kainas su praėjusių metų atitinkamu mėnesiu, jau 21 mėnesį iš eilės stebimas stabilus šilumos kainos mažėjimas. Panašiai šilumos kaina mažėjo ir verslui – šį sausį ji bus 12,5 proc. mažesnė nei tuo pačiu metu 2020-aisiais.
Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, kuruojantis energetikos sritį Vilniaus mieste, pažymi, jog mažėjančios šilumos kainos žiemos viduryje yra gera žinia vilniečiams. „Dėl pandemijos nemažai namų ūkių ir verslo subjektų naujus metus pradeda su sumažėjusiomis pajamomis, tad šilumos kainos klausimas šiemet itin aktualus. Tikimės, kad nuosekliai įgyvendinami pokyčiai šį sezoną vilniečiams leis lengviau atsipūsti – efektyvinant darbą ir diegiant inovatyvius sprendimus Vilniaus šilumos tinkluose galėjome sumažinti ir užtikrinti konkurencingą šilumos kainą palyginti su kitais Lietuvos didmiesčiais”, – sakė V. Benkunskas.
Šildymo sezonas Vilniuje šiais metais prasidėjo rekordiškai maža šildymo kaina gyventojams – spalį kintamoji kainos dedamoji, kurią lemia kuro kainos, sudarė daugiau nei du trečdalius visos šildymo kainos ir siekė vos 2,13 ct/kWh. Vidutinė kintamoji kainos dalis spalio mėnesį buvo 51 procentu mažesnė nei prieš 10 metų, o palyginti su prieš penkerius metus buvusia kintama dedamąja – mažesnė 35 procentais. Panašiai kinta ir pastovioji šilumos kainos dalis, kuri priklauso nuo AB Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) patiriamų sąnaudų, investicijų ir pastangų optimizuojant procesus – dabar ji 50 proc. mažesnė nei prieš penkerius metus.
VŠT generalinis direktorius Gerimantas Bakanas taip pat džiaugiasi įmonės klientams naudingais rezultatais. „Šiuo laikotarpiu, kai gyventojai ir taip itin apkrauti įvairiais iššūkiais, išlaikyti stabiliai mažėjančią paslaugų kainą ir taip būti vis mažesniu galvos skausmu mūsų klientams, yra veikiausiai geriausias įmonės veiklos įvertinimas. Mūsų ekspertai nestovi vietoje ir pasitelkdami naujausias technologijas nuolatos ieško būdų, kaip efektyviau ir žaliau vykdyti veiklą tam, kad teikiamos paslaugos būtų ne tik itin kokybiškos, bet ir konkurencingos bei apčiuopiamai prisidėtų prie poveikio aplinkai mažinimo Vilniaus mieste. Mažėjančios sąnaudos, efektyviai valdomas įmonės nekilnojamasis turtas bei nauji, į verslą nukreipti projektai – visa tai yra tik dalis ambicingos įmonės strategijos, kuria mes sparčiai artiname žaliausią Europos sostinę prie tikslo tapti kontinento lydere ir energetiniuose klausimuose”, – pažymėjo G. Bakanas.
VŠT primena, jog maždaug penktadalio daugiabučių Lietuvoje gyventojai galėtų dar daugiau sutaupyti, jei apšildytų savo namus. Pasak VŠT generalinio direktoriaus G. Bakano, šiuose daugiabučiuose įrengus automatizuotus šilumos punktus bei modernizavus vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, būtų galima sutaupyti 15–25 proc. šilumos ir atitinkamai sumažinti gyventojų sąskaitas už šildymą. Šilumos punktų, vidaus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemų atnaujinimas vadinamas mažąja renovacija, kurią valstybė finansuoja 30 procentų. Paraiškas paramai gyventojai gali teikti Būsto energijos taupymo agentūrai (BETA) iki 2021 m. vasario 1 d.
