Vilniaus miesto savivaldybės surengtos gyventojų apklausos duomenimis, žolės pjovimui mieste pritaria 92 proc. apklaustųjų. Tuo pačiu vilniečiai vis geriau supranta tvaraus šienavimo naudą ir palankiai vertina mieste naudojamus tris šienavimo režimus.
„Apklausos rezultatai rodo, kad vis daugiau vilniečių palaiko tvaresnį požiūrį į miesto priežiūrą. Didėja gyventojų sąmoningumas ir supratimas, kokią naudą gamtai, gyvenamajai aplinkai ir žmogui suteikia rečiau šienaujamos natūralios pievos“, – teigia Gintautas Runovičius, Vilniaus miesto savivaldybės Miesto aplinkos skyriaus vedėjas.
Apklausos duomenimis, net 63 proc. apklausos dalyvių nurodė, kad supranta, kodėl žolė kai kuriose vietose pjaunama rečiau: tai padeda išsaugoti biologinę įvairovę, vėsinti miestą, mažinti dirvožemio eroziją. Daugiau nei du trečdaliai vilniečių palaiko tvarų šienavimą, tuo tarpu 26 proc. gyventojų tam nepritaria, dažniausiai dėl estetinių priežasčių arba baimės dėl erkių.
Didžioji dauguma (80 proc.) vilniečių palaiko galimybę patiems spręsti, kurios miesto teritorijos turėtų būti šienaujamos tvariai ar palaikomos kaip trumpos vejos. Vis dėlto tik trečdalis gyventojų žino, kad turint pasiūlymų dėl šienavimo gyvenamojoje aplinkoje, galima kreiptis į savo seniūniją. Prieš tai dėl šienavimo režimo pokyčių daugiabučių kiemuose kaimynai turėtų susitarti tarpusavyje.
Trys šienavimo režimai
Pastaruosius dvejus metus Vilniuje taikytą mišrų šienavimo modelį apklausoje dalyvavę gyventojai įvertino beveik 7 balais iš 10.
Visos bendro naudojimo teritorijos, kurias prižiūri miestas, suskirstytos į tris šienavimo režimus, o jų bendras plotas sudaro 5189 ha. Trumpa veja (7–12 cm) palaikoma parkuose, skveruose, daugiabučių kiemuose, sporto aikštelėse bei gatvių skiriamosiose juostose. Šio tipo veja užima 3946 ha.
Pievos, išsidėsčiusios magistralinių gatvių šlaituose, Neries upės krantinėje, neužstatytose teritorijose ir pagal specialius kriterijus parinktose teritorijose, šienaujamos 1–3 kartus per metus. Pievų plotas mieste siekia 1196 ha.
Natūralaus atžėlimo teritorijos, kurios nešienaujamos ir skirtos natūraliam biotopų formavimuisi, šiemet mieste užima 47 h. Šios teritorijos yra atidžiai stebimos – atsiradus invazinių rūšių židiniams, jose laikinai taip pat pradedamas šienavimas.
Kodėl mieste reikia pievų?
Tvarus šienavimas sprendžia daugelį iššūkių, su kuriais susiduria šiuolaikiniai miestai, ir padeda švelninti klimato kaitos padarinius. Pievos veikia kaip natūralus miesto kondicionierius – karštomis dienomis jos išlieka vėsios ir neįkaista kaip trumpai šienaujama veja ar asfaltas. Temperatūrų skirtumas tarp pievos ir trumpos vejos gali siekti net 20 °C. Be to, vešli augalija sugeria ir sulaiko kritulių drėgmę, padeda išvengti potvynių ir vėsina aplinką sausros metu.
Pievos valo orą, nes sugeria teršalus ir dulkes, taip pat absorbuoja daugiau anglies dioksido nei įprasta veja. Ekologiškai jos yra daug vertingesnės: tvariai šienaujamose pievose klesti vabzdžiai, paukščiai, smulkūs žinduoliai, o bitės, kurių populiacija visame pasaulyje mažėja, čia randa žydinčių augalų ir maisto.
Pievos taip pat paįvairina miestovaizdį – jos suteikia jaukumo, gyvumo, be to, tvarus šienavimas prisideda ir prie racionalesnio miesto tvarkymo: pievos reikalauja mažiau priežiūros, o energija ir resursai sutelkiami ten, kur jų labiausiai reikia – parkuose, skveruose ir šalia gyvenamųjų zonų.
Nuotraukos Sauliaus Žiūros.