Rugsėjo pirmąją Vilniaus universitetas (VU) pasitiks sustiprėjęs. Šiemet didžiausioje šalies aukštojoje mokykloje studijuoti pradės 3506 bakalauro ir vientisųjų studijų bei 1254 magistrantūros pirmo kurso studentai.
Į pirmosios pakopos valstybės finansuojamas studijų vietas VU šiemet pritraukė 11 proc. daugiau studentų nei pernai. Į VU įstojo ir beveik pusė – 49,9 proc. (723 iš 1449) – į universitetus priimtų „šimtukininkų“.
VU rektorius prof. Artūras Žukauskas pažymėjo, kad universitetas pritraukia vis daugiau gabių studentų, kurių pasirengimas studijuoti yra viena kertinių sąlygų, siekiant užtikrinti itin aukštą studijų kokybę.
„Malonu matyti, kad pritraukiame vis daugiau valstybės finansavimą gaunančių studentų, nes tai reiškia, kad į VU stoja geriausius rezultatus pademonstravę abiturientai. Pavyzdžiui, žemiausias priimtų studentų balas į programų sistemų, medicinos ar odontologijos studijas siekė daugiau nei 8 iš 10 galimų. Tai yra įspūdingas rezultatas. Stiprūs studentai yra viena esminių studijų kokybės prielaidų, o ši visuomet buvo vertinama kaip VU patrauklumo vėliavnešė“, – džiaugėsi prof. A. Žukauskas.
Augo priėmimas į socialinius mokslus
2017 m. priėmime išskirtinio dėmesio sulaukė ir socialinių mokslų programos. Į populiariausių studijų dešimtuką patenkančios studijų kryptys – teisė, psichologija, politikos mokslai, ekonomika ar kriminologija – pritraukė nuo 70 iki 91 proc. visų valstybės finansuojamų studijų vietų.
VU studijų prorektorius doc. Valdas Jaskūnas teigia, kad ši tendencija nestebina, nes abiturientai nori būti užtikrinti, jog po studijų galės sėkmingai įsitvirtinti darbo rinkoje, o tam svarbi ir universiteto reputacija.
„Akivaizdu, kad moksleiviai šiemet atsigręžė į tas aukštąsias mokyklas, kurios nuosekliai investuoja į studijų kokybę ir nedalina pažadų, kurių negeba išpildyti. Aukštojo mokslo reformos kontekste svarbu suvokti, kad didžiausias potencialas slypi ten, kur yra didžiausias įdirbis ne tik studijų, bet ir mokslinių tyrimų srityje. Tai – viena pagrindinių mūsų stiprybių“, – sakė doc. V. Jaskūnas.
Populiarėja aukštųjų technologijų ir skandinavų kalbų studijos
Atliepiant darbo rinkos lūkesčius, šiais metais VU pristatyta nauja šviesos technologijų studijų programa, ugdanti lazerių, atsinaujinančių energetikos šaltinių bei sumanių apšvietimo sistemų specialistus, jau po pirmojo etapo užpildė visas numatytas studijų vietas. Maksimaliai užpildyta ir nauja informacinių sistemų inžinerijos studijų programa. Pasak V. Jaskūno, įsiklausius į darbdavių poreikius, buvo nuspręsta padvigubinti priimamų studentų skaičių į skandinavų kalbų studijas.
„Rinkoje jaučiant aukštųjų technologijų bei skandinavų kalbų specialistų deficitą, pastaraisiais metais tam skyrėme išskirtinį dėmesį. Milžiniškas perspektyvas turi tiek įvairios fizikinės, gyvybės mokslų programos, tiek informacinių technologijų bei humanitarinės skandinavų kalbų studijos, kurios šiemet sulaukė ir itin didelio stojančiųjų susidomėjimo“, – teigė VU studijų prorektorius.
Pasibaigus bendrajam priėmimui į aukštąsias mokyklas, VU šiemet rodė išskirtinius rezultatus – studijuoti VU pageidavimų skaičius išaugo 6,2 proc. – daugiausiai tarp plataus profilio universitetų Lietuvoje.
Universiteto pirmakursių šiemet lauks 5 naujos studijų programos: šviesos technologijos, informacinių sistemų inžinerija, kriminologija, kartografija ir geografinės informacijos sistemos, anglų ir norvegų kalbos.
Vilniaus universiteto informacija
